Pereiti prie turinio

Slovėnijos himnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zdravljica
Tostas

Originalus poemos rankraštis
Nacionalinis šios šalies himnasSlovėnijos vėliava Slovėnija
Žodžių autoriusFrance Prešeren, 1844
KompozitoriusStanko Premr, 1905
Himnas nuo1989

Tostas (slovėniškai Zdravljica arba Zdravica) yra oficialus Slovėnijos himnas. Žodžius 1844 m. sukūrė nacionalinis Slovėnijos poetas France Prešeren. Nuo 1989 rugsėjo 27 dienos septintasis dainos posmas pripažintas oficialiu šalies himnu.

Tostas sukurta kaip užstalės daina. Joje poetas išaukština laisvamanius slovėnus, slavų vienybę, norą suvienyti Slovėniją.

1844 metais sukurtos dainos Austrijos imperijos cenzūra neleido spausdinti. Poetas France Prešeren norėjo įtraukti dainą į savo poezijos rinkinį Poezije (Poemos) ir vengdamas cenzūros pašalino trečiąjį dainos posmą, kuriame kviečiamasi dangaus pagalbos sunaikinant slovėnu priešus (austrus), raginama nutraukti praeities grandines ir iškovoti nepriklausomybę. Tačiau cenzūra neleido publikuoti ir ketvirtojo posmo, kur įžvelgė slavų vienybės šūkius. Prešeren manydamas, kad be trečiojo ir ketvirtojo posmo daina praras savo reikšmingumą atsisakė idėjos įtraukti ją į poezijos rinkinį. Pirmą kartą daina išspausdinta po 1848 metų Kovo revoliucijos balandžio 26 dieną jau panaikinus cenzūrą.

Tostas nacionaliniu Slovėnijos socialistinės respublikos himnu paskelbtas 1989 metais dar prieš išyrant Jugoslavijai, naujai susikūrusi Slovėnijos respublika tik perėmė valstybinį himną.

Visi dainos posmeliai parašyti specialia eiliavimo techniką carmen figuratum ir kiek primena vyno taurę.

Spet trte so rodile,
prijat'li, vince nam sladkó,
ki nam oživlja žile,
srce razjásni in oko,
ki utopi
vse skrbi,
v potrtih prsih up budi!


Komú narpred veselo
zdravljico, bratje! čmo zapét'?
Bog našo nam deželo,
Bog živi ves slovenski svet,
brate vse,
kar nas je
sinov sloveče matere!


V sovražnike 'z oblakov
rodú naj naš'ga trešči gróm,
prost, ko je bil očakov,
naprej naj bo Slovencov dom;
naj zdrobé
njih roké
si spone, ki jim še težé!


Edinost, sreča, sprava
k nam naj nazaj se vrnejo;
otrók, kar ima Slava,
vsi naj si v róke sežejo,
de oblast
in z njo čast,
ko préd, spet naša bode last!


Bog žívi vas Slovenke,
prelepe, žlahtne rožice;
ni take je mladenke,
ko naše je krvi dekle;
naj sinóv
zarod nov
iz vas bo strah sovražnikov!


Mladenči, zdaj se pije
zdravljica vaša, vi naš up;
ljubezni domačije
noben naj vam ne usmŕti strup;
ker po nas
bode vas
jo sŕčno bránit klical čas!


Živé naj vsi naródi,
ki hrepené dočakat dan,
da, koder sonce hodi,
prepir iz svéta bo pregnan,
da rojak
prost bo vsak,
ne vrag, le sosed bo mejak!


Nazadnje še, prijatlji,
kozarce zase vzdignimo,
ki smo zato se zbrat'li,
ker dobro v srcu mislimo;
dókaj dni
naj živí
vsak, kar nas dobrih je ljudi!