Jonas Goštautas
| Jonas Goštautas lenk. Jan Iwaszko Gasztołd | |
|---|---|
| Goštautai | |
| |
| Abdankas | |
| Gimė | 1383 m. Geranainys |
| Mirė | prieš 1458 m. rugsėjo 1 d. (~75 metai) Vilnius |
| Tėvas | Andrius Goštautas |
| Sutuoktinis (-ė) | Darata Zadora Elžbieta Drucka-Trabska |
| Vaikai | Martynas Goštautas Jurgis Goštautas Marija Goštautaitė Aleksandra Goštautaitė, Marina Goštautaitė |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 1440-1443 m. Trakų vaivada, 1443-1457 m. Vilniaus vaivada. |
Jonas Goštautas (lenk. Jan Iwaszko Gasztołd , g. prieš 1383 m. Geranainys – m. prieš 1458 m. rugsėjo 1 d. Vilnius) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 1440–1443 m. Trakų vaivada, 1443–1457 m. Vilniaus vaivada.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didikas, kilęs iš Goštautų giminės. Anot Bychovco kronikos, jo tėvas buvęs Andrius Goštautas, brolis Petras Goštautas.[1] Žmonos Darata Zadora, Elžbieta Drucka-Trabska, sūnūs Vaitiekus Goštautas, Martynas Goštautas, Jurgis Goštautas, dukterys Marija Goštautaitė, Aleksandra Goštautaitė.[2] Tėviškė veikiausiai buvo Geranainys.
Valstybės tarnyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1413 m. Horodlės susitarimo su Lenkija, 1422 m. Melno taikos, 1431 m. Skirsnemunės sutarties su Vokiečių ordinu ir 1432 m. Gardino sutarties su Lenkija sudarymo liudytojas. 1426–1431 m. didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Švitrigailos rūmų maršalka. 1431 m., gindamas Lucką nuo lenkų, buvo patekęs į jų nelaisvę. 1432 m. dalyvavo Žygimanto Kęstutaičio sąmoksle prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Švitrigailą. Už tai Žygimantas Kęstutaitis jam padovanojo 26 kaimus ir miestelį, tarp jų – Dieveniškės, Medininkai, Tikocinas. 1436–1440 m. Smolensko vietininkas.
1440 m. jo remiamą Jogailos 13 m. sūnų Kazimierą paskelbus didžiuoju kunigaikščiu Goštautas tapo faktiškuoju Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vyriausybės vadovu ir jaunojo valdovo auklėtoju. Priešinosi Lenkijos ponų siekiams Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę inkorporuoti į Lenkijos karalystę. Numalšino Mykolo Žygimantaičio ir Švitrigailos šalininkų opoziciją Kazimierui, kai į Kijevą atvyko su savo kariuomene. 1440–1443 m. Trakų vaivada, 1443–1458 m. Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris. Per 1444 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karą su Mazovija jo pastangomis buvo atgauta dalis Palenkės. Iš Lenkijos siekė atsiimti jos užimtą Vakarų Voluinę. Jo dėka buvo atnaujintos draugiškumo sutartys su Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikomis, nustatyti geri santykiai su Vokiečių ordinu, Krymo chanu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės paremtas juo tapo Chadži-Girėjus.
Jo rūpesčiu 1446 m. ar 1453 m. Brastos sutartyje su Lenkija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė traktuojama kaip suvereni lygiateisė Lenkijai valstybė. Goštautas ir jo šalininkai, siekdami karu atgauti iš Lenkijos jos užimtą Vakarų Podolę, ėmė konfrontuoti su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Kazimieru, kurį norėta nušalinti nuo sosto, bei jo šalininkais. Tai suskaldė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diduomenę į dvi stovyklas.[3]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jurgis Butrimas |
 1436–1440 |
Po to: Andrius Sakaitis |
| Prieš tai: Petras Leliušаs |
 1440–1443 |
Po to: Jonas Manvydas |
| Prieš tai: Jonas Daugirdas |
 1443–1457 |
Po to: Jonas Manvydas |
| ||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Goštautų genealogija Archyvuota kopija 2013-02-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Veikiausiai legendomis pagrįsta informacija Marek Jerzy Minakowski, Ci wielcy Polacy to nasza rodzina, Kraków 2005. t. 7 s. 297
- ↑ Jonas Goštautas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 18 psl.
| |||||||||||||||||||||||