Gustavas I Vaza
| Gustavas I Vaza | |
|---|---|
 | |
| |
 | |
| Visas vardas | Gustavas Eriksonas |
| Gimė | 1496 m. gegužės 12 d. Rydboholmas ar Lindholmenas prie Stokholmo |
| Mirė | 1560 m. rugsėjo 29 d. (64 metai) Stokholmas |
| Tėvas | Erikas Johansonas |
| Motina | Cecilija Mondoter |
| Sutuoktinis (-ė) | Kotryna Saks-Lauenburg Margareta Leijonhufvud Katarina Stenbok |
| Vaikai | Erikas XIV Vaza Jonas III Vaza Katarina Cecilija Magnusas Karolis Ana Marija Stenas Sofija Elžbieta Karolis IX |
 | |
| Valdė | 1523-1560 m. |
| Pirmtakas | Kristijonas II |
| Įpėdinis | Erikas XIV Vaza |
 Vikiteka |
Gustavas I Vaza |
| Parašas | |
| |
Gustavas I Vaza (šved. Gustav Vasa, tikr. Gustav Eriksson, 1496 m. gegužės 12 d. Rydboholmas ar Lindholmenas prie Stokholmo – 1560 m. rugsėjo 29 d. Stokholmas) – 1523–1560 m. Švedijos karalius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš didikų giminės, kuri priešinosi 1397 m. Kalmaro unijai. Tėvas Erikas Johansonas, motina Cecilija Mondoter.
Vazų dinastijos pradininkas.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1531 m. rugsėjo 24 d. vedė Kotryną Saks-Lauenburg (1513–1535 m.). Su ja gimė Erikas XIV Vaza (1533–1577 m.), 1560–1568 m. Švedijos karalius.
1536 m. vedė antrąkart. Antroji žmona Margareta Leijonhufvud (1514–1551 m.). Jų vaikai:
- Jonas III Vaza (1537–1592 m.), 1568–1592 m. Švedijos karalius.
- Katarina (1539–1610 m.)
- Cecilija (1540–1627 m.)
- Magnusas (1542–1595 m.), Rytų Osterjotlandas kunigaikštis
- Karolis (1544 m.)
- Ana Marija (1545–1610 m.)
- Stenas (1546–1549 m.)
- Sofija (1547–1611 m.)
- Elžbieta (1549–1598 m.)
- Karolis IX (1550–1611 m.), 1599–1611 m. Švedijos karalius.
1552 m. rugpjūčio 22 d. vedė Katariną Stenbok (1535–1621 m.).
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1518–1519 m. danų kalintas kaip įkaitas. Pabėgo į Liubeką. Po 1520 m. vadinamosios Stokholmo kruvinosios pirties, per kurią buvo išžudyta daug švedų didikų, tarp jų ir Gustavo tėvas, Dalarnoje 1521 m. surengė sukilimą prieš Danijos valdžią. Liubeko remiamas pasiekė pergalę, 1523 m. paskelbtas Švedijos karaliumi. Tuo buvo galutinai nutraukta Kalmaro unija.
1527 m. perėmė dalį Bažnyčios turtų ir pajamų, 1536 m. Örebro sinodas įvedė liuteronybę. 1540 galutinai nutraukė ryšius su Vatikanu, buvo paskelbtas Švedijos bažnyčios vadovu. Sukūrė centrinę administraciją, valstybės iždą, stiprią kariuomenę. Slopino 1527–1528 m., 1542–1543 m. ir kt. sukilimus.
1544 m. privertė parlamentą paskelbti Švedijos sostą Vazų paveldimu, o evangelikų liuteronų tikėjimą – valstybine religija. Ypač prižiūrėjo karaliaus kanceliarijos ir iždo valdininkų darbą. Kaip didžiausias šalies žemvaldys stengėsi sukultūrinti naujas žemes, plėtė valstybinių dvarų tinklą. Vykdė taikią užsienio politiką, tik 1555–1557 m. kariavo su Maskva.[1]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Roberts, Michael: The Early Vasas: A History of Sweden 1523–1611 (1968)
- Åberg, Alf: Gustav Vasa 500 år / The official anniversary book (1996)
- Lars-Olof Larsson: Gustav Vasa – Landsfader eller tyrann? (2003)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gustavas I Vaza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 296 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gustavas I Vaza Gimė: 1496 gegužės 12 d. Mirė: 1560 rugsėjo 29 d.
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Anksčiau valdė Kristijonas II kaip Švedijos karalius |
Švedijos regentas 1521–1523 |
Vėliau valdė Jis pats kaip Švedijos karalius |
| Anksčiau valdė Jis pats kaip Švedijos regentas |
Švedijos karalius 1523–1560 |
Vėliau valdė Erikas XIV Vaza |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||
