Armėnija
| Armėnijos Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Mūsų Tėvynė“ | |||||
 Armėnija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | armėnų | ||||
| Sostinė | Jerevanas | ||||
| Didžiausias miestas | Jerevanas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Premjeras • - |
Vahagnas Chačaturianas (Վահագն Խաչատուրյան) Nikolas Pašinianas (Նիկոլ Փաշինյան) - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
29 743 km2 (137) 4,71 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis |
2 963 900[1] (137) 101,5 žm./km2 (99) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2021 13,612[2] mlrd. $ (127) 4 595[2] $ (104) | ||||
| Valiuta | Armėnijos dramas (AMD) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+4 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Tarybų Sąjungos 1991 m. rugsėjo 23 d. | ||||
| Interneto kodas | .am | ||||
| Šalies tel. kodas | +374 | ||||
| Kirčiavimas | Armė́nija[3] | ||||
Kitos reikšmės – Armėnija (reikšmės).
Armėnija (arm. Հայաստան, Hayastan), oficialiai Armėnijos Respublika (arm. Հայաստանի Հանրապետություն, Hayastani Hanrapetut’yun) – valstybė Vakarų Azijoje, Pietų Kaukaze. Vakaruose ribojasi su Turkija, šiaurėje – su Gruzija, rytuose – su Azerbaidžanu, pietuose – su Iranu, pietvakariuose – su Azerbaidžanui priklausančia Nachičevanės Autonomine Respublika. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Jerevanas.
Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. Armėnijos satrapija buvo įkurta VI a. pr. m. e. po Urartu žlugimo. Armėnijos karalystė savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant Tigranui Didžiajam. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija,[4] tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko.[5][6] Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji Kilikijos Armėnija, egzistavo Viduržemio jūros pakrantėje.
Tarp XVI ir XIX a. tradiciškai armėnų gyvenamos teritorijos - Rytų Armėnija ir Vakarų Armėnija buvo paeiliui valdomos tai Osmanų imperijos, tai Persijos imperijos. XIX a. viduryje Rytų Armėniją iš Irano užkariavo Rusija, o didžioji dalis vakarinių armėnų gyvenamų teritorijų liko valdomos Osmanų imperijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje gyvenantys armėnai buvo sistemingai naikinami per Armėnų genocidą. 1918 m., per Rusijos revoliuciją susikūrė Pirmoji Armėnijos Respublika. 1920 m. ši valstybė buvo įjungta į Užkaukazės Sovietų Socialistinę Respubliką, kuri buvo viena iš Sovietų Sąjungos įkūrėjų 1922 m. 1936 m. Užkaukazės sovietų respublika buvo panaikinta ir jos teritorijoje sukurtos atskiros sovietų respublikos, tarp jų ir Armėnijos Sovietų Socialistinė Respublika. Šiuolaikinė Armėnijos Respublika susikūrė 1991 m., po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Armėnija yra Eurazijos Ekonominės Sąjungos, Europos Tarybos ir Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos narė. Armėnija remia de facto nepriklausomą Kalnų Karabacho Respubliką, kuri buvo paskelbta 1991 m.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiosios Armėnijos teritorijoje bronzos amžiuje gyvavo keletas valstybių, tarp jų Hetitų imperija, Mitanija, Hajasa-Azi (1500-1200 m. pr. m. e.).
Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo Kaukazo ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. įkurtas Jerevanas, dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams.
XX amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1918 m. Armėnija paskelbė nepriklausomybę, bet 1920 m. buvo okupuota sovietų raudonosios armijos.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartinė Konstitucija priimta referendumu 1995 m. Valstybės vadovas yra prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra 4 metams renkamas vienerių rūmų parlamentas. Vykdomoji valdžia yra ministro pirmininko vadovaujama vyriausybė, skiriama prezidento. Ministrus ministro pirmininko siūlymu skiria prezidentas.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Armėnija suskirstyta į 10 sričių (marzų; marzer, vns. – marz) ir sostinę. Skliausteliuose nurodomi centrai:
- Aragacotno sritis (Aštarakas)
- Ararato sritis (Artašatas)
- Armaviro sritis (Armaviras)
- Gegarkuniko sritis (Gavaras)
- sostinė Jerevanas
- Kotaiko sritis (Hrazdanas)
- Lorio sritis (Vanadzoras)
- Siuniko sritis (Kapanas)
- Širako sritis (Giumri)
- Tavušo sritis (Idževanas)
- Vajoc Dzoro sritis (Jehegnadzoras)
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Armėnija yra tarp Mažosios Azijos ir Užkaukazės, šiaurės rytinėje Armėnijos kalnyno, dar vadinamo istorine Armėnija, dalyje. 90 % šalies ploto yra aukščiau nei 1000 m virš jūros lygio, vidutinis aukštis yra 1800 m. Iš šiaurės ir rytų supa Mažojo Kaukazo kalnagūbriai, priėjimo prie jūros neturi. Aukščiausia viršūnė yra užgesęs ugnikalnis Aragacas (4090 m). Pietvakarinę šalies dalį užima Ararato lyguma, joje yra žemiausia vieta – 380 m virš jūros lygio. Armėnija yra Eurazijos ir Arabijos tektoninių plokščių susidūrimo vietoje, dėl to jai būdingi raukšliniai kalnai.
Armėnija yra seismiškai aktyvi zona, paskutiniai stiprūs žemės drebėjimai vyko 1988 ir 1993 m.
Klimatas daugiausia žemyninis, sausas. Lygumose vidutinė sausio mėnesio temperatūra –5 °C, liepos mėnesio +25 °C, o metinis kritulių kiekis – ~400 mm. Kalnuose temperatūros atitinkamai būna –6 ir +20 °C, o kritulių kiekis – ~500 mm per metus.
Riftiniame slėnyje 1900 m aukštyje virš jūros lygio yra didžiausias Kaukazo regiono Sevano ežeras (plotas - 1240 kv.km, didžiausias gylis - 83 m). Ežeras užima 5 % šalies teritorijos, jame sukaupta per 85 % viso Armėnijos vandens. Šalies upės priklauso Kuros baseinui: Araksas, Razdanas, Vorotanas, Arpa ir kt.
Kalnų šlaituose iki 2000 m aukščio plyti stepės. Apie penktadalį šalies ploto dengia plačialapiai miškai (bukai, ąžuolai, skroblai) ir krūmynai (kserofitų retmiškiai). Aukščiau plyti alpinės ir subalpinės pievos. Įsteigtas Sevano nacionalinis parkas (1978 m.), Diližano nacionalinis parkas (2002 m.), Hosravo draustinis.[7]
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Armėnijos kasyklose iškasama daug aukso, cinko ir vario. Kurą Armėnija perka iš Rusijos, (įskaitant dujas ir atominį kurą atominei elektrinei). Pagrindinis vietinis energijos šaltinis yra hidroelektrinės.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2001 m. surašymo duomenimis, 97,9 % šalies gyventojų yra armėnai. Kitos didesnės etninės grupės yra jazidai (jazidizmą išpažįstantys kurdai) (1,3 %), rusai (0,5 %),[8] ukrainiečiai, gruzinai, graikai, asirai, azerbaidžaniečiai ir baltarusai. Maždaug 5 milijonai armėnų gyvena už Armėnijos ribų.[9] Sovietmečiu didžiausia mažuma šalyje buvo azerbaidžaniečiai, kurie tuo metu sudarė 2,5 % visų gyventojų, bet dėl Kalnų Karabacho konflikto daugelis jų emigravo į Azerbaidžaną. Dėl tos pačios priežasties daug Azerbaidžano armėnų persikraustė į Armėniją.
Armėnai turi savo rašto sistemą ir kalbą, kuria kalba 97,7 % visų šalies gyventojų. Be to, 75,8 % gyventojų moka rusiškai, nors pastaruoju metu vis populiaresnė tampa anglų kalba.
Dėl didelės emigracijos po Sovietų Sąjungos iširimo Armėnijos gyventojų skaičius nuolat mažėjo, bet vėliau emigracija smarkiai sumažėjo ir kitose šalyse gyvenę Armėnai pradėjo grįžti į Armėniją, todėl manoma, kad nuo 2010 m. šalis turės teigiamą gyventojų prieaugį. 99,4 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Armėnijoje yra 72,68 metų (dvejais metais mažesnė nei Lietuvos). Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.) :
- 0–14 metų: 18,2 %
- 15–64 metų: 71,1 %
- virš 65 metų: 10,6 %[8]
- Jerevanas – 1 107 800 gyventojų
- Giumris – 168 918
- Vanadzoras – 116 929
- Vagaršapatas – 52 757
- Hrazdanas – 42 150
Religija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dominuojanti religija Armėnijoje yra krikščionybė. Manoma, kad Armėnų apaštališkąją bažnyčią 40–60 m. po Kristaus gimimo įkūrė du Kristaus apaštalai. Tai yra seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių. 301 m. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklauso maždaug 94,7 %[8] Armėnų krikščionių. Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi bažnyčia, pripažįstanti tik tris pirmuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus.[10] Dar 4 % šalies gyventojų sudaro Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausantys krikščionys. Šalies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicinę religiją – jazidizmą. Tai monoteistinė religija, turinti gamtos garbinimo elementų. Šios religijos atstovai sudaro 1,3 % Armėnijos populiacijos.[8] Jazidizmo neišpažįstantys kurdai daugiausiai yra sunitai.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas yra viena iš populiariausių sporto šakų Armėnijoje. Kitos populiarios sporto šakos: imtynės, sunkioji atletika, dziudo, šachmatai, rankinis, krepšinis, boksas, karate ir kitos kovinės sporto šakos. Armėnijos kalnuotas reljefas suteikia puikias galimybes slidinėjimui ir alpinizmui. Sovietmečiu taip buvo populiari veikla, bet apleista, o pastaruoju metu vėl gaivinama. Vandens sporto šakos yra praktikuojamos ežeruose, nes šalis neturinti išėjimo prie jūros. Tarptautiniame lygmenyje Armėnija garsi savo šachmatininkais bei sunkiaisiais atletais. Aktyvi tarptautinių sporto šakų bendruomenės narė ir yra visateisė Europos futbolo asociacijų (UEFA), tarptautinė bandžio federacijos (FIB) ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) narė.
Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Armėnijos ryšiai
- Armėnijos transportas
- Armėnijos karinės pajėgos
- Armėnijos tarptautiniai santykiai
- Armėnijos šventės
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Statistics“. Nuoroda tikrinta 2021-07-02.
- ↑ 2,0 2,1 „World Economic Outlook Database, October 2021“. IMF.org. Tarptautinis Valiutos Fondas. Nuoroda tikrinta 2022-01-03.
- ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- ↑ Garsoïan, Nina (1997). R.G. Hovannisian (red.). Armenian People from Ancient to Modern Times. 1. Palgrave Macmillan. p. 81.
- ↑ Mary Boyce. Zoroastrians: Their Religious Beliefs and Practices Psychology Press, 2001 ISBN 0415239028 p 84
- ↑ Charl Wolhuter,Corene de Wet. International Comparative Perspectives on Religion and Education AFRICAN SUN MeDIA, ISBN 1920382372. 1 March 2014 p 31
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 37
- ↑ 8,0 8,1 8,2 8,3 CŽV faktų knyga: Armėnija Archyvuota kopija 2010-07-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Astourian, Stephan H. (2007). „Armenian Demography, the Homeland, and the Diaspora: Trends and Consequences“. ed. Michel Bruneau Arméniens et grecs en diaspora: approches comparatives: 191–210, Athens: École française d’Athènes. OCLC 173263899
- ↑ „The Armenian Apostolic Church (World Council of Churches)“.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemėlapiai
- Armenijos fizinis žemėlapis
- Armenijos pagrindinių kelių žemėlapis
- Armenijos administracinis-politinis žemėlapis (be Kalnų Karabacho srities)
- Armenija per maps.google.co.uk
Laikas ir orai
| ||||||||
| ||||||||
| |||||||||||||||||
| ||||||||||||||
