Beludžistanas (Pakistanas)
| Beludžistanas بلوچستان | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Pakistanas
| ||||||
| Administracinis centras | Kveta | ||||||
| Rajonų skaičius | 30 | ||||||
| Gyventojų | 14 894 402[1] | ||||||
| Plotas | 347 190 km² | ||||||
| Tankumas | 43 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
BeludžistanasVikiteka | ||||||
Beludžistanas (urd. بلوچستان) – provincija Pakistano pietvakariuose. Šiaurės rytuose ribojasi su Chaiber Pachtunchva ir Federalinėmis genčių žemėmis, rytuose su Pandžabu ir Sindu, vakaruose su Afganistanu ir Iranu; iš pietų skalauja Arabijos jūra. Tai didžiausia Pakistano provincija. Administracinis centras – Kveta.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Provincija yra ties Irano kalnyno pietrytiniame pakraštyje. Šiaurės rytuose iškilę Suleimano kalnai, toliau į pietus pereina į Toba Kakaro kalnagūbrį, kuriame yra svarbi Bolano perėja. Beludžistano pietūs patenka į erodavusio smiltainio kraštovaizdžiais pasižymintį Makrano regioną. Didžiąją dalį teritorijos užima dykumos (Charanas). Kalnuose yra ežerų, pvz., Hanos ežeras Kvetoje.
Klimatas tropinis, karštas, sausringas. Aukštikalnėse būdingos šaltos, sniegingos žiemos ir itin karštos vasaros. Lygumose žiemos daug šiltesnės (nebūna neigiamų temperatūrų), o vasaros taip pat karštos. Aukščiausia užfiksuota temperatūra – 53 °C (Sibyje).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Beludžistano istorinis regionas administraciniu požiūriu padalintas tarp trijų šalių: Pakistano, Afganistano ir Irano. Didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių dalis yra Pakistane, Beludžistano provincijoje. Apskaičiuota, kad 6,9 mln. Pakistano gyventojų yra beludžiai.
Beludžistano regione vyko nemažai sukilimų, kurių metu separatistai kovotojai reikalavo beludžių regionų trijose šalyse nepriklausomybės ir suformuoti „Didįjį Beludžistaną“. Pakistane separatistinių kovotojų sukilimai Beludžistano provincijoje vyko 1948 m., 1958–1959 m., 1962–1963 m. ir 1973–1977 m. – naujas tebesitęsiantis nedidelio intensyvumo sukilimas prasidėjo 2003 m. Pranešama, kad istoriškai konflikto priežastys yra genčių nesutarimai, beludžių ir puštūnų etniniai nesutarimai, „Pandžabo interesų marginalizacija“ ir „ekonominė priespauda“. Tačiau bėgant metams separatistinių kovotojų pradėtas sukilimas sumenko dėl Pakistano saugumo pajėgų vykdyto susidorojimo, separatistinių kovotojų tarpusavio kovų ir beludžių politikų nužudymų. Separatistai Pakistane reikalauja didesnės autonomijos ir didesnės regiono gamtinių išteklių dalies.
2014 m. vasario mėnesį sukilėliai iš Pakistano Beludžistano provincijos – „Beludžių respublikos armija“ – susprogdino tris dujotiekius bei nutraukė kuro tiekimą ekonomiškai stipriausiai šalies provincijai – Pandžabui.[2]
2019 m. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė Beludžių išlaisvinimo armiją, vieną iš separatistų organizacijų, kovojančių su Pakistano vyriausybe, pasauline teroristine grupuote.
Beludžių kovotojai vykdo teriristinius išpuolius prieš Pakistano kariuomenę bei policiją.[3]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dauguma Beludžistano gyventojų yra beludžiai. Taip pat yra brahujų, puštūnų, pandžabų, Afganistano pabėgėlių (puštūnų, tadžikų, hazarų). Apie 40 % provincijos gyventojų kalba beludžių kalba, dar vartojamos brahujų, sindų, puštūnų, urdu kalbos. Beveik visi gyventojai musulmonai (daugiausia sunitai).
Miestuose gyvena beveik 24 % gyventojų. Didžiausi miestai: Kveta, Chuzdaras, Čamanas, Turbatas, Sibis.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Beludžistanas padalintas į 30 rajonų (skliaustuose – administracinis centras):
|
|
-
Urako krioklys -
Gvadaro uostamiestis
