Ir kaip mes gyvenam

Drąsiai galiu pasakyti - mes gyvenam gerai.

Visos mano baimės: kaip čia bus vienai su vaikais, o kaip migdysiu, o kaip maudysiu, o kaip į parduotuvę, buvo visiškai bereikalo. Viskas einasi puikiai. Į parduotuvę važiuojam visi kartu, maudomės paeiliu, o ir užmigti niekas niekam netrukdo. Norėtųsi girti savo vaikus koki jie... bet geriau patylėsiu ir dar nusispjausiu tris kart, kad neprisišnekėčiau.

O šiandien buvom turguj, visi. Visko pirkom, Sofija visur ėjo pati, truputį žioplinėdama, bet niekur nepasimetė, nenukrito ir neužsigavo. Juliukas dairėsi į šonus, reikėjo daug žmonių apžiūrėt, nebuvo kada net zyzt. Dar sužinojom, kad agurkų ir braškių pardavėjo vaikas, beveik tą pačią dieną su Julium gimęs. Smagu. Patinka man turgus ir savi pardavėjai ten. Moteriškė, iš kuriso visada pirkau bananus dingo. Tai net gaila, o ir bananus perku kur papuolė.

O dabar - vaikai miega. O man - kava, braškės ir šokoladas.