Pavasaris mūsų namuose

Mūsų pavasaris prasidėjo namų griovimo darbais, mano peršalimu ir Sofijos atostogomis. Gal neprasidėjo, įpusėjo, tiksliau būtų. Džiagiuosi atėjusia šiluma, besidžiaugdama gal per daug nusirengiau, va ir bėganti nosis. Jokio malonumo...

Kitą savaitę jau valgysim savo ridikėlių, šiandien apžiūrėjau, kad ne tik špinatai sudygo lauke, bet dar žirniai ir burokai. Manęs gal kas ir nesupras, bet jaučiu didžiulį malonuma, sukišdama pirštus į žemę, sėdama, sodindama, ravėdama, vaikus ir gyvūnus nuo lysvių gainiodama. O kas dėl vaikų, jie nespėjusias gerai užaugti rūgštynes jau suvalgė, svogūnai taip pat apipešioti, net ir vienišas išdygęs česnakas neliko nepastebėtas, nuskabytas ir jis.

Namai uždangstyti plėvelėm - meistras daro naują krosnį. Gal pečių? Bet krosnis lietuviškiau, o ir meistras Jonas - krosnininkas, jei reikia galiu rekomenduoti. Ir dar užsakėm langus didžiąjai užmūrytai svetainės sienai, didelį langą ir duris į lauką, į terasą. Dar laukia svetainės sienų naujo "rūbo" paieška. Kol kas neįsivaizduoju nei kokių spalvų norėčiau, nieko. turbūt bus - atėjau, pamačiau, paėmiau, nes kitaip man labai sunku nuspręsti.

O per tiek visokių įvykių mano lėlės nesulaukia manęs, aš neprieinu prie jų. Labai tikiuosi, po savaitės kitos viskas grįš į savo vėžes. Gražaus pavasario :)

Atradimai ir nuotaikos pavasario belaukiant

Laukiu laukiu to pavasario, žinau, ne aš viena tokia. Bet kol sulauksim... kieme ir mūsų gatvelėse bus viena didelė bala, purvynas ir ledas po vandeniu. Jau šiandien vieną minutę pabuvusi lauke Sofi grįžo šlaputėlė - įkrito į balą. Persirengėm ir ėjom vėl. Patrepsėjom aplink namą tėčio nukastais takiukais ir parėjom namo. Duokit saulės, duokit šilumos!

Netikėtai atradau smagią šeimyną, su dvynukais, gyvenančius Pavilny. Va kokių kaimynų yra :)

Mes planuojam sveitainės pertvarkymą, griausim mūsų senelį pečių ir statysim modernų židinį, su ortakiais, kad ir šilta ir gražu būtų. Ir dar brangusis vyras pažadėjo išgriauti sieną ir įstatyti didžiulį langą ir duris į kiemo pusę, į būsimą terasą. Tai va tų langų dabar labiausiai noriu, didelės plačios palangės.

Ir dar apie nuotaikas. Kažkokia nekūrybinga pasidariau, nesilipdo mano lėlės, nenori išlįsti iš mano galvos ir pavidalą įgauti. O tiek jų jau ten tupi, tuoj vietos neliks. Kalbinu nors po truputį, nors vieną mažiukę, kad naujoms vietos atsirastų. žiūrėsiu kas iš to išeis.

Pamąstymai pavasarį

Pavasaris dideliausiais šuoliais atkeliavo į mūsų kiemą. Sofijos nebegalima prisikviesti namo, nes lauke pats smagumas, nors ir trukdo visoki 'bbb' (vabalai). Pačią pirmą šiltesnę dieną, kai pradėjau gėlynų purenimus, supažindinau Sofi su slieku, anot jos 'kyka'. Mažajam mūsų broliui taip pat tenka ilgiau būti lauke, vežime jis miega, o kai nemiega, aplinką mieliau stebi tupėdamas slinge.
Grįžtant prie Sofi kalbėjimo, kiekviena diena dabar dovanoja po keletą naujų žodžių. O pats įdomumas mokytis vardų. Dabar jau gali pasakyti visų pažįstamų šunų vardus, savo draugo Arto vardą (Atis), bet mama lieka mama, tetis - tečiu, o ji pati lialia.

Mano lėlių gamyba po truputį juda, tiesa šiom dienom gaminu velykinius kiaušinius, tačiau vieną lėlytukę mamai per Velykas planuoju nuvežti.

Morališkai ruošiuosi vyro komandiruotei į Kazachstaną. Laukia du mėnesiai vienišos mamos gyvenimo. Gal kas nori į pagalbą?

Pavasarėja

Pavasarėja. Lyg ir. Šviečia saulė už lango, o išėjus į lauką atrodo drėgmė smelkiasi pro drabužius. Beveik kiekvienas, su kuo pašneku pastarosiomis savaitėmis, labai laukia pavasario, tik visų motyvai skirtingi. Pavyzdžiui man atsibodo šilti drabužiai. Ne tiek mano, kiek vaikų. Išėjimas į lauką žiemą užtrunka ilgokai, nes reikia užsidėti megztinį, kelnes, pirštines, kepurę, kombinezoną... O dar Sofija pradėjo spyriotis rengiama. Atsibodo, švelniai tariant. Labai laukiu šilto tikro pavasario, kai bus žalia žolė ir lauke galėsim būti ne 40 minučių, o žymiai ilgiau. Smėlio dėžė laukia :)