Viešvilės rezervatas – valstybinis rezervatas vakarinėje Lietuvoje, į šiaurę nuo Viešvilės; direkcija Eičiuose. Plotas 3216 ha, rezervatą supa 2459 ha buferinės apsaugos zona.[1] Įsteigtas 1991 m. siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu labai vertingą, natūralią Viešvilės upelio baseino ekosistemą. 1993 m. paskelbtas tarptautinės svarbos pelke.
Rezervatui priklauso Artosios ir Gličio pelkės bei jas supanti Karšuvos girios dalis. Įspūdingiausia yra 1072 ha ploto Artosios, dar vadinamos Didžiąja plyne, pelkė. Jos šiaurinėje dalyje telkšo seklus Buveinių ežerėlis, kuriame prasideda 15 km ilgio Viešvilės upelis. Pelkėtas upelio aukštupys pasižymi labai savita augalų bendrijų mozaika. Ryški upelio vaga atsiranda tik įsiliejus Ištakos upeliui, atitekėjusiam per įspūdingus juodalksnynus. Vidurupyje Viešvilės slėnis kerta kopas, upelį maitina gausūs šaltiniai. Šaltiniuotame slėnyje nemaža juodalksnynų, išlikusios ir nedidelės pievutės. Rytinėje rezervato dalyje yra dar viena didesnė Gličio aukštapelkė su 19 ha Gličio ežeru.
Pelkę supančiuose miškuose vyrauja gailiniai pušynai (aukštapelkėse), viksviniai ir nemoraliniai juodalksnynai bei beržynai (žemapelkėse),[2] o vakarinėje dalyje auga šiek tiek eglynų. Rezervate gyvena lūšys, vilkai, ūdros. Viešvilės rezervatas yra viena gausiausių gervių peryklų Lietuvoje, nusileidžianti nebent Čepkeliams, čia nemažai ir kitų retų paukščių rūšių, turtingas augalų ir vabzdžių pasaulis.