Varšuvos karališkoji pilis
Varšuvos karališkoji pilis – istorinė ATR valdovų rezidencija Varšuvoje.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIII–XV a. čia gotikinę pilį pastatė Piastai. XVI a. pr. jų valdos ir ši pilis atiteko Lenkijos ir Lietuvos valdovui Žygimantui Senajam. 1569 m., pasirašius Liublino uniją, Varšuvos pilis paskirta bendriems Lenkijos ir Lietuvos seimams. Žygimantas Augustas ją perstatė renesanso stiliumi. Po 1595 m. gaisro Vavelyje Zigmantas Vaza savo rezidenciją perkėlė į Varšuvą. 1598–1619 m. vyko pilies rekonstravimo ir pritaikymo nuolatinei karališkajai rezidencijai darbai. Ji įgavo ankstyvojo baroko bruožų. XVII a. vid. pilis buvo nusiaubta švedų. Po karo pamažu restauruota. XVIII a. pr. vėl nukentėjusi, pilis remontuota Saksų dinastijos valdovų, suteikusių jai rokoko stiliaus elementų. Paskutinysis Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis taip pat perstatė pilį. Įrengiant interjerus atsižvelgta į tuometį Stanislovo Augusto stilių.[2] Pilies architektūra įgavo klasicizmo bruožų. Pilyje rezidavo Varšuvos kunigaikštystės valdovas, Rusijos gubernatoriai.
Atkūrus Lenkijos valstybę XX a. pr., Varšuvos pilis buvo restauruota, joje įrengti ir prezidento apartamentai. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pilis sudegė, o vokiečių kariuomenė 1944 m. ją sulygino su žeme. Po karo vyko diskusijos dėl Varšuvos pilies, kaip Lenkijos valstybingumo simbolio, atkūrimo. 1971–1984 m. ji buvo atstatyta, o interjerai įrengti tik 1988 m.
Dabar pilyje veikia muziejus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Varšuvos karalių pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ Stanislovo Augusto stilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
