Klasicizmas
Klasicizmas (lot. classicus – geriausias, pavyzdinis) – XVII a.–XIX a. I pusės Vakarų Europos literatūros ir meno epocha.
Esminis klasicizmo bruožas – sekimas Antikos meno ir literatūros kūriniais kaip pavyzdiniais. Iš jų buvo mokomasi pažinti žmogų, siekti idealios harmonijos, tobulumo, absoliutaus grožio, universalios tiesos.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klasicizmo autoriai, remdamiesi Antikos kūriniais, stengėsi objektyviai vaizduoti tai, kas žmogui būdinga, tipiška, o ne ieškoti kokių nors išskirtinių savybių; grožio norma jie laikė Antikos meną. Net literatūros žanrai, kūrinių tematika ir stilius atitiko Antikos laikų literatūros dvasią. Tragedijose buvo laikomasi veiksmo, vietos ir laiko vienumo taisyklės: dramos siužetas privalo turėti tik vieną liniją, veiksmas privalo vykti vienoje vietoje ir trukti ne ilgiau kaip vieną parą. Iš Antikos tragedijų perimtas „aukštasis stilius“ vaizduojant kilnius, didingus, tragiškus dalykus, iš komedijų – „žemasis“ (buitinis) stilius. Kilniems dalykams perteikti tiko tik „aukštieji“ žanrai – tragedija, odė, himnas, buitiniams – „žemieji“: komedija, satyra, epigrama. Kūrinių kompozicija ir pagrindinė mintis aiški, nuosekli. Literatūros kūriniams keliamus reikalavimus apibendrino Nikolas Bualo savo eiliuotame traktate „Poezijos menas“ (1674).
Garsiausi klasicizmo epochos rašytojai:
- Žanas de Lafontenas, kūręs pasakėčias pagal Ezopą;
- Pjeras Kornelis (tragedijos „Medėja“, „Sidas“, „Horacijus“),
- Žanas Rasinas (tragedijos „Andromachė“, „Ifigenija“, „Fedra“),
- Moljeras (komedijos „Tartiufas“, „Don Žuanas“, „Šykštuolis“, „Tariamas ligonis“).
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Architektūroje klasicizmas suprantamas kaip klasikinis stilius, paplitęs Europoje XVII a. pradžioje – XIX a., kurios svarbiausias bruožas buvo grįžimas prie antikinės architektūros principų – harmonijos, paprastumo, griežtumo, logiško aiškumo ir monumentalumo. Klasicizmo stiliaus statiniai buvo proporcingi, simetriški, kukliai dekoruoti. Klasicizmas kai kuriuos kraštuose vėlyvajame egzistavimo laikotarpyje perėjo į ampyrą.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymiausias klasicizmo atstovas Lietuvos architektūroje – Laurynas Gucevičius
.