Pereiti prie turinio

Upelinė veronika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Veronica beccabunga

Upelinė veronika (Veronica beccabunga)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Gyslotiniai
( Plantaginaceae)
Gentis: Veronika
( Veronica)
Rūšis: Upelinė veronika
( Veronica beccabunga)

Upelinė veronika (Veronica beccabunga) – gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.

Natūraliai paplitusi beveik visoje Eurazijoje (išskyrus Rytų ir Pietų Aziją), vietomis Šiaurės Afrikoje, Etiopijoje, Sudane, dabar auga ir Šiaurės Amerikoje, Pietų Afrikos Respublikoje.[1]

Augalas 10–60 cm aukščio. Stiebas pusiau gulsčias, apvalus, pilnaviduris. Lapai trumpakočiai, ovališki, elipsiški arba pailgi, viršūnė buka ar apskrita, kraštas karbuotas. Žiedo vainikėlis mėlynas, kartais balsvas, gyslos mėlynos. Dėžutė beveik rutuliška, išsipūtusi, be išliežio arba viršūnė truputį įlinkusi. Žydi gegužę–rugpjūtį.

Upelinė veronika auga grioviuose, negiliuose upeliuose, senvagėse, šaltiniuotose arba šlapiose pievose, pakrantėse. Lietuvoje gana dažna.[2]

  1. Veronica beccabunga L., Kew Royal Botanic Gardens
  2. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 281