Pereiti prie turinio

Trombocitozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Trombocitozė – kraujo plokštelių (trombocitų) skaičiaus padidėjimas kraujyje. Viršutinė normos riba yra maždaug 450x109/L. Trombocitozė atsiranda dėl padidėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose. Ji gali būti suaktyvėjusi dėl pačių kaulų čiulpų ligos ar pažeidimo arba kaip reakcija į kitą ligą[1].

Reaktyvios priežastys:

Kraujo ligų sąlygota trombocitozė gali būti dėl:

Padidėjęs trombocitų kiekis kraujyje gali padidinti kraujo krešėjimo aktyvumą ir sukelia trombofiliją. Esant labai dideliems skaičiams (daugiau nei 1 000 000x109/L), ypač sergant tikraja policitemija arba esencine trombocitemija, gali paradoksaliai padidėti kraujavimo rizika.

Trombocitozė pati neturi būti gydoma, reikia gydyti ją sukeliančią ligą.

  1. Fuchs et al. Manual Hämatologie 2013, NORA Verlag, 2013.