Tripanosomos

Trypanosoma

Tripanosoma (Trypanosoma cruzi)

Karalystė:	Pirmuonys ( Protista)
Tipas:	Euglenozoa ( Euglenozoa)
Klasė:	Kinetoplastea ( Kinetoplastea)
Būrys:	Tripanosomatidai ( Trypanosomatidae)
Gentis:	Tripanosomos ( Trypanosoma)

Tripanosomos (Trypanosoma) – žiuželiniai pirmuonys, stuburinių (žuvų^[1]^[2], varliagyvių^[3], paukščių^[4], žinduolių) parazitai. Tripanosomos ypatingos savita kvėpavimo grandinės struktūra, angliavandenių skaidymo fermentų sutelkimu atskirose ląstelės organelėse, išskirtine genetine organizacija, atsparumą gyvūnų imunitetui suteikiančiu ląstelės paviršiaus baltymų nuolatiniu keitimu ir kt. Todėl šie mikroorganizmai yra plačiai naudojami kaip eukariotinės ląstelės laboratorinis modelis.

Tripanosomas platina musės cėcė ir kai kurie kiti vabzdžiai, tuo tarpu vandenyje jas gali pernešti dėlės^[5]. Šie parazitai sukelia sunkiai gydomas ligas (tripanosomozes): miegligę, Čagaso ligą, naganą. Jie gali daugintis ir vabzdžio organizme, ir stuburinio gyvūno kraujyje.

Skirtingų gyvenimo ciklo stadijų tripanosomų morfologija ir metabolizmas yra nevienodi. Žinduoliams (žmogui ar naminiams gyvūnams) infektyvi stadija vadinama metacikline tripanosoma. Ją užkrėstos musės cėcė injekuoja į odos audinius. Paprastai vienos tokios injekcijos metu į šeimininko organizmą patenka 200-300 pirmuonių ląstelių. Žinduolio organizme metaciklinės tripanosomos pradeda diferencijuotis ir dalintis. Po truputį jų morfologija keičiasi į ilgesnę, „lieknos“ (long slender) formos, kuri ir vyrauja žinduolio organizme. Jose neišsivysčiusios mitochondrijos, neveikia Krebso ciklas, jos neturi klasikinės kvėpavimo grandinės ir citochromų, būdingų vabzdžių stadijos mikroorganizmams. Energija apsirūpinama angliavandenių skaidymo keliu – glikolize, kuri vyksta specifinėse, tik tripanosomatidėms būdingose membraninėse organelėse – glikosomose.

Besidaugindamos dalijimosi pusiau būdu, ilgos „lieknos“ tripanosomos odoje išlieka apie tris savaites nuo infekavimo. Po to jos patenka į šeimininko limfinę ir kraujotakos sistemas, kur toliau aktyviai dauginasi. Labai mažas procentas „lieknų“ tripanosomų sustoja dalintis ir diferencijuojasi į vadinamąsias trumpas, „kresnas“ (short stumpy) tripanosomas. Šios stadijos parazitų žinduolių kraujyje surasti labai sunku, bet būtent jie užkrečia muses cėcė.

Kai neužsikrėtęs vabzdys įgelia infekuotai aukai, su krauju į jo žarnyną patenka ir tripanosomos, tarp kurių yra nedidelis kiekis trumpųjų,„kresnųjų“. Šios stadijos parazitai vabzdžio žarnyne diferencijuojasi į intensyviai besidauginančias, vadinamąsias prociklines tripanosomas. Prociklinių tripanosomų glikosomose aptinkamos ir kitos metabolizmo sistemos: tai pentozinio ciklo bei gliukoneogenezės reakcijos, lipidų biosintezė, pirimidinų bei purinų biosintezė, riebalų rūgščių β-oksidacija. Prociklinių tripanosomų mitochondrijose vyksta oksidacinis fosforilinimas bei Krebso ciklas. Šios formos parazitų dauginimasis vabzdžio žarnyne trunka apie tris savaites. Po to prociklinės tripanosomos palieka žarnyną ir juda link vabzdžio seilių liaukų. Šios migracijos metu jos diferencijuojasi ir prieš pasiekdamos seilių liauką tampa nesidalijančiomis metaciklinėmis tripanosomomis. Vabzdžiui maitinantis, su seilėmis patekusios į šeimininko kraują metaciklinės tripanosomos jį užkrečia. Tokiu būdu ciklas kartojasi.

Rūšys

T. ambystomae (parazituoja varliagyvius),
T. avium (paukščiai),
T. boissoni (plokštėtažiaunės žuvys),
T. brucei, Afrikinės miegligės ir naganos sukėlėjas,
T. cruzi, Čagaso ligos sukėlėjas,
T. congolense, naganos sukėlėjas,
T. equinum, (arkliai, P. Amerika, perneša sparvos),
T. equiperdum (arklių kergimo liga),
T. evansi, sukelia arklių, kupranugarių, šunų, galvijų tripanosomozę, vadinamą surra^[6]; užregistruotas 1 žmogaus užsikrėtimo atvejis^[7]
T. everetti (paukščiai),
T. hosei (varliagyviai),
T. irwini (koalos),
T. lewisi (žiurkės),
T. melophagium (avys),
T. paddae (paukščiai),
T. parroti (varliagyviai),
T. percae, (ešeriai Perca fluviatilis),
T. rangeli,
T. rotatorium (varliagyviai),
T. rugosae (varliagyviai),
T. sergenti (varliagyviai),
T. simiae (kiaulių nagana),
T. sinipercae (žuvys),
T. suis,
T. theileri (atrajotojai),
T. triglae (jūrinės kaulinės žuvys),
T. vivax (naganos sukėlėjas vakarų Afrikoje ir P. Amerikoje^[8].

Šaltiniai

Hellemond JJ., Bakker BM., Tielens AG. Energy Metabolism and Its Compartmentation in Trypanosoma brucei. Adv Microb Physiol. 2005;50: 199-226.
Matthews KR. The developmental cell biology of Trypanosoma brucei. J Cell Sci. 2005; 118(Pt2): 283-90.
Encyclopedia of Life Sciences (www.els.net).

↑ E.M. Yeld, N.J. Smit, 2006. A new species of Trypanosoma (Kinetoplastida: Trypanosomatidae) infecting catsharks from South Africa. Journal of the Marine Biological Association of the United Kingdom, 86, 4: 829-833
↑ C. R. Kennedy, 1974. A checklist of British and Irish freshwater fish parasites with notes on their distribution. Journal of Fish Biology, 6, 5: 613–644
↑ Ray R.; Choudhury A., 1983. Trypanosomes of Indian anurans. Technical Monograph, Zoological Survey of India, 8: 1-60.
↑ Ravinder N. M. Sehgal, Hugh I. Jones, Thomas B. Smith, 2001. Host specificity and incidence of Trypanosoma in some African rainforest birds: a molecular approach. Molecular Ecology, 10, 9, 2319–2327
↑ [http://www.cabdirect.org/abstracts/19206300102.html Von Bassewitz E., 1920. The Medicinal Leech as Transmitter of the South American Equine Trypanosomiasis, Mal de Caderas. Brasil-Medico, 34, 18: 283-285.
↑ Kublickienė O., 2000. Parazitiniai pirmuonys. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius.
↑ World Health, Organization (2005). „A new form of human trypanosomiasis in India. Description of the first human case in the world caused by Trypanosoma evansi“. Wkly. Epidemiol. Rec. 80 (7): 62–3. PMID 15771199.
↑ Batista JS, Rodrigues CM, García HA, Bezerra FS, Olinda RG, Teixeira MM, Soto-Blanco B. (2011). „Association of Trypanosoma vivax in extracellular sites with central nervous system lesions and changes in cerebrospinal fluid in experimentally infected goats“. Veterinary Research. 42 (63): 1–7. doi:10.1186/1297-9716-42-63. PMC 3105954. PMID 21569364.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)

[1] E.M. Yeld, N.J. Smit, 2006. A new species of Trypanosoma (Kinetoplastida: Trypanosomatidae) infecting catsharks from South Africa. Journal of the Marine Biological Association of the United Kingdom, 86, 4: 829-833

[2] C. R. Kennedy, 1974. A checklist of British and Irish freshwater fish parasites with notes on their distribution. Journal of Fish Biology, 6, 5: 613–644

[3] Ray R.; Choudhury A., 1983. Trypanosomes of Indian anurans. Technical Monograph, Zoological Survey of India, 8: 1-60.

[4] Ravinder N. M. Sehgal, Hugh I. Jones, Thomas B. Smith, 2001. Host specificity and incidence of Trypanosoma in some African rainforest birds: a molecular approach. Molecular Ecology, 10, 9, 2319–2327

[5] [http://www.cabdirect.org/abstracts/19206300102.html Von Bassewitz E., 1920. The Medicinal Leech as Transmitter of the South American Equine Trypanosomiasis, Mal de Caderas. Brasil-Medico, 34, 18: 283-285.

[6] Kublickienė O., 2000. Parazitiniai pirmuonys. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius.

[7] World Health, Organization (2005). „A new form of human trypanosomiasis in India. Description of the first human case in the world caused by Trypanosoma evansi“. Wkly. Epidemiol. Rec. 80 (7): 62–3. PMID 15771199.

[8] Batista JS, Rodrigues CM, García HA, Bezerra FS, Olinda RG, Teixeira MM, Soto-Blanco B. (2011). „Association of Trypanosoma vivax in extracellular sites with central nervous system lesions and changes in cerebrospinal fluid in experimentally infected goats“. Veterinary Research. 42 (63): 1–7. doi:10.1186/1297-9716-42-63. PMC 3105954. PMID 21569364.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]