Pereiti prie turinio

Lietuvos sritis (1915–1918)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos sritis (1915–1918)
vok. Verwaltungsbezirk Litauen

 

 

1915 – 1918
 

Oberostas 1916 m.
Valstybė Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Regionas Oberostas
Administracinis centras Kaunas, Vilnius
Gyventojų 1 928 123 (1916)
Plotas 63 275 km²
Apie Nacistinės Vokietijos suformuotą panašų administracinį vienetą žr. Lietuvos generalinė sritis.

Lietuvos sritis (vok. Verwaltungsbezirk Litauen) – vienas iš Vokietijos imperijos, Oberosto administracinių vienetų, sudarytas 1915 m. iš buvusios Kauno gubernijos. Srities ribos keitėsi kelis kartus. 1916 m. pabaigoje užėmė 63 275 km² plotą, buvo 1,928,123 gyventojai, gyventojų tankumas – 31 (gyv./km²).[1] Sritis ribojosi su Rytų Prūsija, Kuršo sritimi, Balstogės-Gardino sritimi, Varšuvos Generalgubernija ir Rusijos imperija.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos imperija 19141915 m. užėmė dalį Rusijos imperijos vakarinių gubernijų, iš kurių suformavo karinį administracinį vienetą – Oberostą. Iš pradžių Oberostą sudarė šešios sritys (vok. Bezirke) dalinai suskirstytos pagal buvusias Rusijos imperijos gubernijų ribas: Balstogės sritis, Gardino sritis, Kuršo sritis, Lietuvos sritis, Suvalkų sritis ir Vilniaus sritis. 1916 m. rugsėjį iš Suvalkų ir Vilniaus sričių sudaryta Vilniaus-Suvalkų sritis, o lapkritį iš Balstogės ir Gardino sričių sudaryta Balstogės-Gardino sritis.

1917 m. kovą Vilniaus-Suvalkų sritis prijungta prie Lietuvos srities, kurios administraciniu centru tapo Vilnius (iki tol buvo Kaunas). 1918 m. sausį Lietuvos sričiai priklausančios Augustavo ir Suvalkų apskritys priskirtos vėl sudarytai Suvalkų sričiai. Vasarį prie Lietuvos srities prijungta Balstogės-Gardino sritis; Lietuvos sritis padalinta į dvi – Šiaurės Lietuvos (centras – Vilnius) ir Pietų Lietuvos (centras – Balstogė).

Po 1918 m. liepos Rytų fronto vadovybė formaliai panaikino Oberostą ir jo vietoje sukūrė du administracinius vienetus – Lietuvos sritį (paskelbta nepriklausoma vasario 16 d.) ir vadinamąją Baltijos valstybę (Kuršas, Lifliandija ir Estliandija). 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos srityje buvo įkurta Lietuvos karalystė, kurios karaliumi buvo išrinktas Vilhelmas Urachas, tačiau karalystė oficialiai išbuvo iki 1918 m. lapkričio 2 dienos. Vokiečių administracija tikėjosi išlaikyti teritoriją reichui ir tik pralaimint karą, lapkričio 3 dieną vokiečių karinę administraciją leista pakeisti vokiečių civiline valdžia, lapkričio 9 d. leista sudaryti lietuvišką vyriausybę (vadovas Augustinas Voldemaras). Galutinai vokiečių armija išvesta 1919 m. birželio 16 d. Ostmarkė (auksinas) kaip pinigas galiojo iki lito įvedimo 1922 metais.

19171918 m. sričiai priklausiusios apskritys:

Apskritis Vokiškas pavadinimas Centras
Akmenės apskritis Okmjany Akmenė
Alytaus apskritis Olita Alytus
Augustavo apskritis Augustow Augustavas
Biržų apskritis Birshi Biržai
Joniškėlio apskritis Johanischkele Joniškėlis
Kaišiadorių apskritis Koschedary Kaišiadorys
Kauno apskritis Kowno, Landkreis Kaunas
Kauno miestas Kowno, Stadtkreis Kaunas
Kėdainių apskritis Kiejdany Kėdainiai
Kretingos apskritis Russisch-Krottingen Kretinga
Kupiškio apskritis Kupzischki Kupiškis
Kuršėnų apskritis Kurszany Kuršėnai
Marijampolės apskritis Mariampol Marijampolė
Molėtų apskritis Maljaty Molėtai
Naumiesčio apskritis Wladislawow Naumiestis
Pabradės apskritis Podbrodzie Pabradė
Pajūrio apskritis Pojurze Pajūris
Panevėžio apskritis Poniewiez Panevėžys
Raseinių apskritis Rossienie Raseiniai
Rokiškio apskritis Rakischki Rokiškis
Saldutiškio apskritis Saldugischki Saldutiškis
Sedos apskritis Siady Seda
Seinų apskritis Sejny Seinai
Skaudvilės apskritis Skaudwile Skaudvilė
Suvalkų apskritis Suwalki Suvalkai
Šiaulių apskritis Schaulen Šiauliai
Širvintų apskritis Schirwinty Širvintos
Telšių apskritis Telsze Telšiai
Utenos apskritis Uzjany Utena
Vėžaičių apskritis Wiezajcie Vėžaičiai
Vilkaviškio apskritis Wylkowyschki Vilkaviškis
Vilkmergės apskritis Wilkomierz Vilkmergė
Vilniaus apskritis Wilna, Landkreis Vilnius
Vilniaus miestas Wilna, Stadtkreis Vilnius

Kitos lietuviškos apskritys, priklausiusios kitu laikotarpiu:

Apskritis Laikotarpis Centras
Jocių apskritis 1915 Jociai
Jonavos apskritis 1916–1917 Jonava
Joniškio apskritis 1915–1917 Joniškis
Jurbarko apskritis 1915–1917 Jurbarkas
Jūžintų apskritis 1916–1917 Jūžintai
Kalvarijos apskritis 1915–1917 Kalvarija
Kelmės apskritis 1915–1917 Kelmė
Merkinės apskritis 1915–1917 Merkinė
Plungės apskritis 1915 Plungė
Šiaulėnų apskritis 1915 Šiaulėnai
Šilalės apskritis 1915 Šilalė
Švėkšnos apskritis 1915 Švėkšna
Tauragės apskritis 1918 Tauragė
Varnių apskritis 1915 Varniai