Vilniaus gubernija

Vilniaus gubernija Виленская губерния
←   ←   ← 1795 – 1915 →
Gubernija 1795-1843 m.
Valstybė	Rusijos imperija
Generalgubernatorija	Vilniaus generalgubernatorija
Administracinis centras	Vilnius
Apskritys	11 (1795), 12 (1801), 7 (1843)
Gubernatorius	Vilniaus gubernatorius
Gyventojų	788,516 (1834), 1,314,507 (1889), 1,591,000 (1897)
Plotas	41 907,9 km²

Vilniaus gubernija (rus. Виленское намѣстничество, Литовско-Виленская губерния, Виленская губерния) – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis. Įkurta 1795 m., gyvavo iki 1915 m. (su pertrauka 1797–1801 m.). Centras – Vilnius.

Istorija

Vilniaus gubernija sudaryta po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo 1795 m. gruodžio 25 d. iš buvusių LDK žemių – dabartinės Lietuvos teritorijos (be Užnemunės, Klaipėdos krašto) ir dalies vakarų Baltarusijos. 1796 m. rugpjūčio 18 d. ji tapo Vilniaus vietininkyste (rus. Виленское намѣстничество), o 1796 m. gruodžio 23 d. buvo panaikinta sujungiant su Slanimo gubernija į naują Lietuvos guberniją. Pastaroji 1801 m. rugsėjo 21 d. vėl buvo išskaidyta į Lietuvos Vilniaus guberniją (rus. Литовско-Виленская губернiя) (pavadinimas naudotas iki 1840 m.) ir Lietuvos Gardino (buvusią Slanimo) guberniją.

1819 m. nuo Lietuvos Vilniaus gubernijos atskirtas Palangos–Šventosios pajūrio ruožas ir prijungtas prie Kuršo (Kurliandijos) gubernijos, kad būtų paprasčiau administruoti. 1842 m. gruodžio 30 d. iš 7 Vilniaus gubernijos apskričių sudaryta Kauno gubernija, prie likusių Vilniaus gubernijos apskričių (Vilniaus, Ašmenos, Švenčionių, Trakų) prijungtos Minsko gubernijai priklausiuosios Dysnos apskritis ir Vileikos apskritis, taip pat Gardino gubernijai priklausiusi Lydos apskritis, suformuota Vilniaus gubernija su 7 apskritimis. 1845 m. birželio 21 d. patvirtintas Vilniaus gubernijos herbas.

Gubernijos istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1796			11 apskričių: Ašmenos apskritis, Breslaujos apskritis, Kauno apskritis, Raseinių apskritis, Šiaulių apskritis, Telšių apskritis, Trakų apskritis, Upytės apskritis, Vilkmergės apskritis, Užnerio apskritis, Vilniaus apskritis
1801			12 apskričių: Ašmenos apskritis, Breslaujos apskritis, Kauno apskritis, Raseinių apskritis, Šiaulių apskritis, Telšių apskritis, Trakų apskritis, Upytės apskritis, Vilkmergės apskritis, Užnerio apskritis, Vilniaus apskritis, Zarasų apskritis
1834		788 516
1843			7 apskritys: Ašmenos apskritis, Dysnos apskritis, Lydos apskritis, Švenčionių apskritis, Trakų apskritis, Vileikos apskritis, Vilniaus apskritis
1889		1 314 507	151 valsčius	9 miestai 23.055 miesteliai ir kaimai
1897		1 591 000

Administracinis suskirstymas

Gubernijos apskritys 1913 m.

Gubernijos valsčiai 1890 m.

1796 m. rugpjūčio 19 d. (senuoju kalendoriumi – rugpjūčio 8 d.) įkurta 11 apskričių: Ašmenos, Breslaujos, Kauno, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Trakų, Upytės (arba Panevėžio), Užnerio, Vilkmergės, Vilniaus. Atėjus į sostą naujam imperatoriui Pavelui I, 1796 m. gruodžio 23 d. prie Vilniaus gubernijos prijungta Slanimo gubernija (8 apskritys – Brastos, Gardino, Lydos, Kobryno, Naugarduko, Pružanų, Slanimo, Valkavisko), taip sudarant Lietuvos guberniją. Pastaroji buvo atšaukta 1801 m. rugsėjo 21 d., sugrąžinant senosios Vilniaus gubernijos ribas su 11 apskričių. 1829 m. patikslinta Vilniaus gubernijos riba su Kuršo gubernija.

1840 m. sausio 5 d. buvo panaikinta Trakų apskritis, gubernijoje paliekant 10 apskričių (Ašmenos, Raseinių, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Upytės arba Panevėžio, Vilkmergės, Vilniaus, Zarasų). 1842 m. gruodžio 30 d. pasirašytas caro įsakymas, kuriuo siekiama subalansuoti Šiaurės vakarų gubernijas gyventojų ir ploto atžvilgiu, sudarant Kauno guberniją iš šiaurinių Vilniaus gubernijos apskričių (Raseinių, Šiaulių, Telšių, Upytės arba Panevėžio, Vilkmergės, Zarasų, dalies Kauno). Pietinės apskritys liko Vilniaus gubernijai (Ašmenos, Švenčionių, Vilniaus), iš Gardino gubernijos perduota Lydos apskritis, iš Minsko gubernijos – Dysnos ir Vileikos apskritys, o iš dalies Kauno apskrities atkurta Trakų apskritis. Šis įsakymas įsigaliojo 1843 m. liepos 13 d. Taip sudarytos 7 apskritys išliko iki gubernijos panaikinimo XX a. pradžioje.

1913 m. buvo 147 valsčiai, 956 seniūnijos, 10 miestų, 1 posadas, 23 103 kitos gyvenvietės.

Gyventojai

1834 m. VIII revizijos metu gubernijoje buvo 788 516 gyventojų. 1897 m. surašymo metu Vilniaus gubernijoje gyveno 1 591 000 žmonių, iš jų apie 37 proc. raštingi. Lietuviškose apskrityse tuo metu buvo 738 943 gyventojai.

Etninė sudėtis (1904 m.)

Tautybė	procentas
Baltarusiai	56 %
Lenkai	17,5 %
Žydai	12,7 %
Lietuviai	8 %
Rusai	5 %
Totoriai	0,14 %

Galerija

• 
  Vilniaus gubernijos žemėlapis 1796 m.
• 
  Vilniaus gubernijos teritorija 1801-1843 m.
• 
  Vilniaus gubernijos žemėlapis 1820 m.
• 
  Vilniaus gubernijos teritorija po 1843 m.
• 
  Vilniaus gubernijos žemėlapis 1897 m.
• 
  Vilniaus miesto herbas (1845-1918)

Nuorodos

• Виленская губерния. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892. (rus.)
• Виленская губерния (дополнение к статье). Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 1 (1) : Аа — Вяхирь. С.-Петербургъ, 1905. (rus.)
• Vilniaus gubernija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
• Baltarusijos archyvas Archyvuota kopija 2011-08-25 iš Wayback Machine projekto.
• Gubernijos žemėlapiai
• Gubernijos žemėlapis Archyvuota kopija 2004-01-29 iš Wayback Machine projekto.
• Radzima net:
  • gubernijos informacija Виленская губерния (1870)
  • apskričių informacija Виленская губерния (1870)
  • gubernijos informacija Виленская губерния (1908)
  • apskričių informacija Виленская губерния (1908)