Karolis Podčašinskis
Išvaizda
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karolis Podčašinskis (lenk. Karol Podczaszyński, 1790 m. lapkričio 7 d. Žirmūnuose, Gardino sr., Varanavo rajonas – 1860 m. balandžio 19 d. Vilniuje) – architektas, vėlyvojo klasicizmo atstovas, romantizmo architektūros pradininkas Lietuvoje.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslas ir studijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bazilijonų mokykla (Bresto apskr.);
- Kremeneco (Voluinės) licėjus;
- 1813–1814 m. Vilniaus universitetas, Fizikos ir matematikos fakultetas, filosofijos magistro laipsnis, profesoriaus Jono Rustemo piešimo klasė;
- 1814–1816 m. Sankt Peterburgo dailės akademija;
- 1817–1819 m. Paryžiaus politechnikos mokykla.
Darbas ir užimamos pareigos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1817 m., 1819–1832 m. Vilniaus universiteto dėstytojas;
- nuo 1819 m. Vilniaus universiteto architektas;
- 1822–1832 m. Vilniaus universitetas, Architektūros katedra, vedėjas;
- 1820 m. Vilniaus universiteto adjunktas;
- 1826 m. Vilniaus švietimo apygardos mokyklų tikrintojas.
Įvertinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1822 m. profesorius.
Projektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1815 m. Levo Vorcelio rūmai (Sankt Peterburgas);
- 1817 m. Vilniaus universiteto bibliotekos (dabar aulos) rekonstrukcija;
- 1822 m. Vilniaus universiteto anatomikumas (dabar stačiatikių Skaisčiausios Dievo Motinos katedra);
- 1824–1828 m. Jašiūnų dvaras (Šalčininkų rajonas);
- 1824–1830 m. Vilniaus gubernatūros rūmai (dab. Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vilnius), – statybos priežiūra (architekto Vasilijaus Stasovo projektas);
- 1824–1831 m. Vilniaus universiteto vaistinė;
- apie 1825 m. Tuskulėnų dvaras (Vilnius);
- 1825 m. Žiličių dvaras, (Mogiliovo sritis, Bobruisko rajonas);
- 1826 m. egiptietiškas tiltelis per malūno kanalą priešais buv. Vilniaus botanikos sodo vartus (Vilnius) (neišliko);
- 1827–1828 m. Vilniaus universiteto rektoriaus Jeronimo Stroinovskio paminklas Šv. Jonų bažnyčioje;
- 1827–1829 m. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, – rekonstrukcija (pertvarkytas pietinis fasadas, pristatytas keturių kolonų klasicistinis portikas);
- 1829–1835 m. evangelikų reformatų bažnyčia (Pylimo g., Vilnius);
- 1829 m. gimnazija (Sluckas, Minsko sritis);
- 1829 m. gimnazija (Podolės Kamenecas, Ukraina);
- 1836–1838 m. Vilniaus universiteto Profesorių skaitykla, interjeras;
- 1836–1838 m. Vilniaus katedra, Kęsgailų koplyčios interjeras;
- 1836–1838 m. Vilniaus katedra, Išganytojo karsto koplyčios interjeras;
- 1836–1838 m. Vilniaus katedra, Šv. Povilo koplyčios interjeras;
Publikacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1828–1857 m. vadovėlis „Architektūros pradmenys akademiniam jaunimui", 3 d (lenkų kalba);
- 1821 m. traktatas „Apie pramonės (amato) darbų grožį" (lenkų kalba);
- straipsniai apie architektūros dėstymą, architektą Lauryną Stuoka-Gucevičių.