Pereiti prie turinio

Išorinis įtaisas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Išorinis įtaisas – prie kompiuterio prijungtas, bet jo išorėje esantis įtaisas, valdomas kompiuterio procesoriaus.[1] Naudojamas informacijai į kompiuterį įdėti ir / ar iš jo gauti.[2] Išoriniai įtaisai prie kompiuterio jungiasi per nuosekliojo prievado įvesties / išvesties sąsajas, tokias kaip COM, USB, SATA, HDMI.[3]

Išoriniai įtaisai paprastai skirstomi į išvesties, įvesties ir duomenų saugojimo įrenginius.[3] Išoriniu įtaisu laikoma: spausdintuvas, skaitytuvas, pelė, klaviatūra, monitorius, internetinė vaizdo kamera, garso kolonėlės, išorinis kietasis diskas, USB atmintukas ir kt.[3]

  1. Išorinis įtaisasV. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
  2. Laplante, Philip A. (2000). Dictionary of Computer Science, Engineering and Technology. CRC Press. p. 366. ISBN 0-8493-2691-5. Suarchyvuota iš originalo 2016-09-03. Nuoroda tikrinta 2018-01-16.
  3. 3,0 3,1 3,2 „Peripheral Device“. Techopedia.com. Nuoroda tikrinta 2021-07-18.