Daugiaskiltis varpenis
Botrychium multifidum Apsauga: 3(R) – Reta rūšis |
---|
Daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum) |
Mokslinė klasifikacija |
Daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum) – driežlielinių (Ophioglossacea) šeimos varpenių (Botrychium) genties augalas. Priklauso sporinių induočių grupei. Cirkumpoliarinė ir subkontinentinė rūšis. Lietuvoje reta, dažniausiai aptinkama Baltijos aukštumose ir pajūryje.
Biologija ir ekologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šios genties paparčiai yra palyginti nedideli 5 iki 30 cm aukščio.[1] Skirtingai nei dauguma paparčių B. multifidum turi susitraukiančias šaknis, kurios padeda augalui įsitvirtinti, įterpdamos juos giliai į dirvožemį.[2] Lapo vegetatyvinė dalis ilgakotė, gelsvai žalia, mėsinga, 2-3 kartus plunksniška, išaugusi arti augalo pamato.[3] Daugiametis, sporinis augalas su šakniastiebiu. Geofitas. Sterili lapo dalis (trofoforas) žiemojanti, atsišakoja arti kotelio pagrindo, lakštas dažnai horizontalus, prigludęs prie žemės, su ilgu lapkočiu. Vidutinio ūksmingumo buveinių augalas.[4]
Dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dauginasi sporomis, kurios susiformuoja rausvose, rutuliškose sporangėse. Sporifikuoja liepos – rugpjūčio mėnesiais.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plačiausiai paplitusi Vidurio ir Šiaurės Europoje, Rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Dažniausiai aptinkama pušynų aikštelėse bei nederlingose žemažolėse pievose. Auga rūgščiuose, drėgnuose ar vidutiniškaim drėgnuose dirvožemiuose.
Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Naujalis J. R., Meškauskaitė E., Juzėnas S., Meldžiukienė A. Botanikos praktikos darbai: archeologiniai ir žiediniai augalai: vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslo studijų programų studentams. -Vilnius, 2009.
- ↑ Stevenson, Dennis WM. (1975). '' Taxonomic and Morphological Observations on Botrychium multifidum (Ophioglossaceae)'' . 23 (4): 198–204.
- ↑ Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 39
- ↑ Lietuovos raudonoji knyga. – Lututė, 2021