Carlos Menem
Karlosas Menemas isp. Carlos Saúl Menem | |
---|---|
Gimė | 1930 m. liepos 2 d. Aniljakas, La Riochos provincija |
Mirė | 2021 m. vasario 14 d. (90 metų) Buenos Airės |
Vaikai | Zulema María Eva Menem |
Veikla | Argentinos prezidentas |
Partija | Peronistų partija |
Vikiteka | Carlos Menem |
Karlosas Saulis Menemas (isp. Carlos Saúl Menem; 1930 m. liepos 2 d. Aniljake, La Riochos provincijoje – 2021 m. vasario 14 d. Buenos Airėse[1]) – Argentinos prezidentas (nuo 1989 m. liepos 8 d. iki 1999 m. gruodžio 10 d.). Peronistų partijos narys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė musulmonų imigrantų iš Sirijos Saúl Menem ir Mohibe Akil šeimoje Aniljako miestelyje. Kordobos universitete įgijo teisininko specialybę ir tapo aktyviu Chuano Perono rėmėju. 1957 m. suimtas už smurto akcijos prieš diktatorių Pedro Eugenio Aramburu rėmimą.
Nepaisant to, kad buvo katalikas, palaikė gerus santykius su musulmonais. 1964 m. keliavo po Siriją, kur susipažino su Zulema Fátima Yoma ir ją vedė 1966 m. Menemas taip pat buvo sirų – libaniečių La Riochoje asociacijos prezidentu.
Su Zulema Yoma išsiskyrė 1991 m., todėl šalies pirmosios damos pareigas atliko jo dukra Zulema María Eva Menem. 2001 m. vedė Čilės modelį Cecilia Bolocco (Mis Visata 1987), kuri už Menemą jaunesnė 35 metais.
Politinė karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1973 m. Menemas tapo La Riochos provincijos gubernatoriumi. Tačiau 1976 m. nuvertus peronistų valdžią buvo įkalintas karinės chuntos iki 1981 m. 1983 m. žlugus kariniam režimui, Menemas vėl tapo gubernatoriumi.
1989 m. remiamas darbininkų klasės Karlosas Menemas išrinktas Argentinos prezidentu. Tuo metu jau buvo įsibėgėjusi ekonominė krizė (hiperinfliacija ir nuosmukis). Finansų ministras Domingo Cavallo ėmėsi reformų, kurių metu Argentinos pesas buvo susietas su JAV doleriu, pradėta komunalinių įstaigų privatizacija, padidėjo užsienio investicijos, sumažinusios infliaciją. Tačiau išaugo nedarbas. Menemo valdymo metu Argentinos ekonomika ėmė lyderiauti visoje Lotynų Amerikoje. Tačiau dolerio kursui pakilus ir pasaulyje prasidėjus ekonominėms krizėms, šalies ekonomika išgyveno sunkų laikotarpį.
Menemo valdymas pagarsėjo korupcijos suvešėjimu. Jis buvo kritikuojamas už prastą šalies saugumą po 1992 m. Izraelio ambasados ir 1994 m. žydų bendrijos sprogdinimų. Taip pat didelės kritikos susilaukė 1976–1983 m. karinės chuntos vadovų (Jorge Rafael Videla, Emilio Massera, Leopoldo Galtieri) atleidimas nuo atsakomybės. Be to, daugeliui nepatiko pernelyg kairiosios prezidento pažiūros. Menemas atnaujino santykius su Jungtine Karalyste, kurie buvo nutraukti Folklandų karo metu. 1994 m. Menemas pakeitė konstituciją taip, kad galėtų dalyvauti ir kituose prezidento rinkimuose 1995 m., kuriuose buvo perrinktas.
1999 m. jis nesėkmingai siekė trečiosios kadencijos. 2003 m. vėl dalyvavo prezidento rinkimuose ir pirmajame surinko daugiausiai iš visų (25 %) balsų, tačiau antrajame rinkimų rate daug didesnę paramą gavo jo konkurentas Nestoras Kiršneris ir Menemas, nesulaukęs galutinių rezultatų, iš rinkimų pasitraukė. Jis taip pat ne kartą įsivėlė į korupcijos skandalus, jam buvo paskirtas namų areštas. Menemas emigravo į Čilę, bet vėliau grįžo. Nepaisant to, Menemas išliko aktyvus politiniame gyvenime. 2007 m. nesėkmingai kandidatavo La Riochos provincijos gubernatoriaus rinkimuose. 2013 m. nuteistas septyneriems metams kalėjimo už ginklų kontrabandą į Ekvadorą ir Kroatiją.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Romo, Rafael; Girón, Nacho; Correa, Hugo Manu (2021-02-14). „Carlos Menem, former President of Argentina, dies at 90“. CNN. Nuoroda tikrinta 2021-02-14.
- ↑ http://edition.cnn.com/2013/06/13/world/americas/argentina-ex-president-prison/index.html Argentina: Ex-president gets 7 years in prison for arms smuggling
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Raúl Alfonsín |
Argentinos prezidentas 1989–1999 |
Po to: Fernando de la Rúa |