BTR-60
| BTR-60 | |
|---|---|
| |
| Tipas | Ratinis šarvuotasis transporteris |
| Kūrėjas | V.A Dedkovas |
| Šalis |  TSRS
|
| Sukurta | 1950 m. |
| Gaminta | 1960-1976 |
| Gamintojas | GAZ |
| Pagaminta vienetų | ~25,000 |
| Naudota | Žiūrėti Naudotojai |
| Charakteristikos | |
| Ekipažas | 2 + 14 |
| Masė (t) | 9,9 |
| Kovinė masė (t) | |
| Ilgis (m) | 7,56 m. |
| Plotis (m) | 2,83 m. |
| Aukštis (m) | 2,235 m. |
| Šarvo storis (mm) | 5-7 mm |
| Pagrindinis ginklas | 14.5mm KPVT sunkusis automatas (500 šovinių) |
| Kalibras | 7,62 mm |
| Papildomi ginklai | 7.62 mm PKT bendraašis sunkusis automatas (3000 šovinių) |
| Važiuoklė (formulė) | ratinė 8x8 |
| Kelio prošvaisa | |
| Variklis | GAZ-40P |
| Variklio galia (AJ, (kW)) | 2×GAZ-40P 6 cilindrų benzininis
90 ag (67 kW) |
| Kuras | Benzinas |
| Nuotolis plentu (km) | 500 km |
| Važiavimo greitis (km/h) | 80 km/h |
| Plaukimo greitis (km/h) | 10 km/h |
| Įveik.sienelės aukštis (m) | |
| Įveik.griovio plotis (m) | |
| Įveik.įkalnė | 30° |
BTR-60 (rus. БТР-60) – tarybinis, ratinis (8×8) šarvuotasis transporteris. Jis buvo suprojektuotas 1950 m. o gamyba buvo pradėta 1960 m. Šarvuotis turėjo pakeisti Tarybinės Armijos iki tol naudotus BTR-152. Sukonstruotas GAZ konstruktorių. Iš viso buvo pagaminta nuo 10 000 iki 25 000 egzempliorių. Be TSRS šiuos šarvuočius pagal licenziją gamino Rumunija. Čia jo pavadinimas buvo TAB-71.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]BTR-152 ir BTR-40, pirmieji du masiškai gaminti Sovietų šarvuočiai buvo pradėti gaminti po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau jie neatitiko Sovietų armijos poreikių, nes šarvuočiai neturėjo stogo (kuris buvo pridėtas vėlesnėse BTR-152K ir BTR-40B versijose). Maža BTR-152 ir BTR-40 kovos vertė buvo pastebėta per Sueco kanalo krizę. Tai buvo viena iš priežasčių, paskatinusių kurti naujus šarvuočius.
BTR-60
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šarvuočių projektavimas buvo perskirtas į dvi dalis. Motorizuotiems pėstininkų daliniams buvo skirtas pigesnis šarvuotis BTR-40, o brangesnis vėliau tapęs BMP-1, priskirtas tankų daliniams. Dizaino biurams buvo iškelti reikalavimai, kad šarvuotis būtų visais varomais ratais, turėtų bent dvi besisukiojančias ašis ir nepriklausomą pakabą. Šarvuotis taip pat turėjo būti amfibinis. Šarvuotį projektavo GAZ dizaino biuras (vadovavo V.A Dedkovas) ir ZIL (vadovai Radionovas ir Orlovas). GAZ dizaino komanda pradėjo darbą 1956 m. žiemą. Nepaisant fakto, kad armija norėjo šarvuočio su stogu ir ABC apsauga (apsauga nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo), GAZ šarvuotis to neturėjo. Buvo ginčijimasi, kad šaudyti iš prikimšto vidaus bus sunku ir nepatogu, o aukų skaičiaus sumažinimas nebuvo svarbiausias tikslas. Prototipas buvo pagamintas tarp 1957-1958 m. ZIL sukūrė 6x6 prototipą, kurio korpusas buvo panašus į GAZ prototipo korpusą. Nors kitų biurų prototipai buvo laikomi geresniais, komitetas pasirinko GAZ prototipą ir suteikė vardą BTR-60. GAZ prototipas buvo pasirinktas, nes GAZ gamyklos turėjo patirties ir galimybių sparčiai gaminti, be to, GAZ siūlė mažiausiai technologinių naujovių ir buvo pigiausias variantas, o tai reiškė, kad juos buvo galima greičiau pradėti masiškai gaminti.
BTR-60P neturėjo stogo, o tai buvo didelis trūkumas, dėl to naujoji versija buvo sukurta ir pavadinta BTR-60PA. Ji buvo pradėta gaminti 1963 m. Naujoji versija turėjo šarvuotą stogą, tačiau kareivių talpa buvo sumažinta nuo 16 iki 14.
Naujo vokiečių HS.30 šarvuočio su 20 mm patranka pasirodymas davė kelią naujam, apvaliam bokšteliui su dviem kulkosvaidžiais, kuris buvo skirtas naujai BTR-60 versijai BTR-60PAI ir pradėtas gaminti 1965 m. Tačiau jis buvo pakeistas BTR-60PB, kuris turėjo geresnius taikiklius kulkosvaidžiams.
Aprašymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasirodžiusio BTR-60 dizainas buvo revoliucinis. Jis turėjo neįprastą šarvuočiui schemą – įgulos skyrių priekyje, karių viduryje ir variklio skyrių gale. Tačiau tai reiškė, kad BTR-60 turėjo ir savų trūkumų.
Įgula
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]BTR-60 įgulos skyrius buvo šarvuočio priekyje. Jis turėjo stogą, skirtingai nuo karių skyriaus, kuris jį gavo BTR-60PA versijoje. BTR-60P ir BTR-60PA versijose, įgulą sudaro vairuotojas ir vadas. Vairuotojo sėdynė yra kairėje, o vado dešinėje. BTR-60PAI, BTR-60PB ir BTR-60PZ versijose įgulą sudaro vairuotojas, vadas ir artileristas. Artileristas naudojasi BPU-1 bokšteliu, valdydamas PP-61A optinį taikiklį. BTR-60P versijoje vairuotojas ir vadas turėjo įlipti į šarvuotį pro jo šonus. BTR-60PA versijoje buvo įrengti du liukai virš jų vietų, o tai reiškė, kad abu įgulos nariai turėjo įlipti pro šarvuočio viršų, kad pasiektų savo vietas. BTR-60PB versijoje buvo pridėtos durys artileristui dešinėje pusėje. Ir vairuotojas, ir vadas galėjo matyti pro priekinius langus, kurie buvo pagaminti iš neperšaunamo stiklo ir sustiprinti metaliniais uždangalais. Pradinis BTR-60P modelis neturėjo naktinio matymo prietaisų, tik keturias lempas (dvi infraraudonųjų spindulių ir dvi paprastas). Vėlesniems BTR-60P modeliams buvo pridėti naktinio matymo prietaisai.
Naudotojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Abchazija – tikslus kiekis nežinomas
Afganistanas – 300
Alžyras – 530
Angola – 100
Armėnija – 25
Azerbaidžanas – 25
Baltarusija – 188 [1]
Botsvana – 30
Bulgarija – 737 su BTR-60PB-MD1
Kambodža – 210
Kuba – 400
Džibutis – 12 su 1 įmontuotu 90 mm AML-90 pabūklu, prancūzų Panhard AML (AML-245) bokšteliu.
Egiptas – 250
Eritrėja – 65
Estija – 2
Etiopija – 80
Suomija – 120 pradedami nurašyti nuo 2006 m.
Gana – 6
Grenada – 2
Gvinėja – 20
Bisau Gvinėja – 35
Indija – 817 BTR-60PB
Iranas – 300 BTR-50 ir BTR-60
Irakas – 500
Izraelis – užgrobti iš Sirijos ir Egipto.
Kenija – 3
Laosas – 70
Libija – 750
Lietuva – 14 BTR-60PB
Makedonija – 31
Malis – 10
Meksika – 100
Moldavija – 12
Mongolija – 300
Marokas – 45+
Mozambikas – 150
Nikaragva – 64
Nigerija – 6
Šiaurės Korėja – 1000
Kinijos Liaudies Respublika – 400
Peru – 12
Kongo Respublika – 30
Rusija – 000
Serbija – 6 (oro apsaugos variantas, su raketa SA-9)
Somalis – BTR-60PB
Somalilandas – 25
Sirija – 600 BTR-60PB
Tadžikija – 1 [2]
Turkija – 302 ex-NVA SPW-60PB pirkta iš Vokietijos
Turkmėnija – 829 BTR-60, BTR-70 ir BTR-80.[3]
Ukraina – 176 [4]
Uzbekija – 24
Vietnamas – 400
Jemenas – 500
Zambija – 13
Buvę naudotojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čekoslovakija – tik PU-12.
Kroatija – 16 TAB-71 užgrobti iš Jugoslavijos, vėliau utilizuoti.
VDR – 260 BTR-60PA ir 2,000 BTR-60PB perduoti apsijungusiai Vokietijai
Lenkija – armija naudojo BTR-60PA APCs, bet juos perdavė milicijai, po to kai buvo sukurtas OT-64 SKOT. Armija gavo BTR-60 9K33 Osa (SA-8 Gecko). Visi BTR-60 pakeisti Dzik-AT šarvuotomis mašinomis.
Serbija ir Juodkalnija – perduoti susiformavusioms šalims.
SSRS – perduoti susiformavusioms šalims.
Vakarų Vokietija/ Vokietija – 260 BTR-60PA ir 2,000 BTR-60PB, gauti iš VDR; visi vienetai utilizuoti arba parduoti.
Jugoslavija – 60 TAB-71 perduoti susiformavusioms šalims.- Jugoslavijos Federacinė Respublika – perduoti susiformavusioms šalims.
- Iš viso: 10250 vnt.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||