Atika
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite straipsnį Atikos periferija
| Graikijos istorinis regionas: Atika (Αττική) | |
|---|---|
| |
| Šalis | Graikija (Atika) |
| Tautos | Graikai |
| Kalba | Atikos dialektas |
| Miestai | Atėnai |
| |
Atika – vienas svarbiausių Senovės Graikijos regionų, kurio centras buvo Atėnų miestas.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atika sudaro to paties pavadinimo pusiasalį, išsikišusį į Egėjo jūrą. Iš šiaurės ją riboja Kitairono kalnai, skiriantys nuo Bojotijos, vakaruose ribojasi su istoriniu Korinto regionu. Regionui būdingas kalvotas, miškais apaugęs reljefas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atėnai ir Atika buvo žinomi kaip svarbus regionas dar Mikėnų laikotarpyje. Tamsiaisiais amžiais kraštą apgyvendino daugiausia jonėnai, susiformavo savitas dialektas.
Didžiausias Atikos klestėjimas buvo Klasikiniu laikotarpiu, kuomet čia gimė pirmoji pasaulio demokratija, olimpiniai žaidimai ir idealistinė filosofija. 477–404 m. pr. m. e. Atika vadovavo Delo sąjungai, kuri kontroliavo visą Egėjo jūrą.
Netgi patekus romėnų valdžion ir netekus nepriklausomybės, Atika išsaugojo savo reikšmę, o Atėnai išliko klestinčiu miestu ir mokslo centru.
Per viduramžius regioną valdė Bizantijos imperija, vėliau Venecija. 1458 m. regionas pateko turkų osmanų valdžiai. 1687 m. Partenonas buvo stipriai apgadintas, jame sprogus parakui.
Po Graikijos nepriklausomybės karo 1821–1833 m. Atėnai buvo išvaduoti iš turkų ir nuo to laiko tapo nepriklausomos Graikijos sostine.
| |||||||||||||||||||||
