Analai (Tacitas)

Kitos reikšmės – Analai.

Analai (lot. Annales) – paskutinis ir didžiausias senovės romėnų istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito veikalas. Jis aprašo įvykius mūsų eroje nuo 14 m. (imperatoriaus Oktaviano Augusto mirtis) iki 68 m. (Julijų–Klaudijų dinastijos pabaiga). Apie vėliau valdžiusius imperatorius pasakoja to paties autoriaus „Istorijos“.

Tacito istorinis raštas žinomas pavadinimu „Analai“, nors jo originalus pavadinimas yra „Ab excessu divi Augusti“ (liet. Nuo dieviškojo Augusto pabaigos), ir tik kartą pats autorius savo darbą įvardijo kaip analus. Kūrinys išlikęs iki mūsų dienų ne visas: gerai išsilaikė Tiberijaus ir Nerono valdymo aprašymai, iš dalies – Klaudijaus, visai neliko Kaligulos valdymo laikotarpio aprašymo.

Turinys

Dar savo „Istorijų“ rašymo metu Tacitas susidūrė su romėnų visuomenės problemų, valdant keturiems imperatoriams ir Flavijams, ištakų tyrimu. Todėl jis pradėjo rašymą „Nuo dieviškojo Augusto pabaigos“, kur aprašė Tiberijaus, Kaligulos ir Nerono valdymą, taip pat, tikėtina, šešių mėnesių bevaldystę iki pasakojimo pradžios „Istorijose“. Tik naujausiais laikais šį veikalą imta vadinti „Analais“. Tai stambiausias istoriko kūrinys, kurį sudarė 18 ar 16 knygų. Tikslus šių knygų skaičius, beje, nežinomas. Tikėtina, kad didžiulis rinkinys buvo padalintas į tris dalis ir buvo leidžiamas iš eilės. Pagal skirtingus vertinimus, „Analai“ buvo parašyti po 110 ar 113 m. Iki mūsų dienų pilnai išliko tik I–IV knygos (14–28 m. įvykiai), taip pat nedidelis V knygos fragmentas (29 m. įvykiai). Tokiu būdu, daugiausiai išlikęs Tiberijaus ir Nerono valdymo aprašymas, iš dalies – Klaudijaus ir visiškai nieko apie imperatorių Kaligulą. Be to, „Analai“ galėjo būti ir neužbaigti rašyti – Tacitas galėjo mirti, nespėjęs užbaigti XVII ir XVIII knygų (67–68 m.). Dėl istoriko mirties „Analų“ XIII–XVI knygos galėjo būti išleistos jas paredagavus, kas paaiškintų kai kuriuos šių knygų turinio, logikos ir stiliaus trūkumus.

XV knygoje pateikiamas krikščionių persekiojimų ir žudynių Nerono laikais pasakojimas – tai vienas iš pirmųjų nepriklausomų liudijimų apie Kristų ir krikščionių bendruomenės egzistavimą Romoje. Šis fragmentas ypač traukia šiuolaikinių tyrinėtojų dėmesį.

„Analuose“ Tacitas išreiškė ketinimą aprašyti Oktaviano Augusto valdymo metus, tačiau apie šį kūrinį nieko nežinoma – galbūt jis taip ir nebuvo parašytas.

„Analų“ struktūra

Krikščionių baudimas sudeginant prie Nerono paveiksle „Nerono fakelai“ (1876, dail. Henrikas Semiradskis) atspindi Tacito pasakojimą kaip vieną pirmųjų nepriklausomų liudijimų apie krikščionių bendruomenę Romoje

I knyga. Įžanga, 14-15 m. įvykiai.
II knyga. 16-19 m.
III knyga. 20-22 m.
IV knyga. 23-28 m.
V knyga. Dalis 29 m. įvykių.
VI knyga. Dalis 31 m. ir 32-37 m. įvykių.
VII knyga. Neišliko.
VIII knyga. Neišliko.
IX knyga. Neišliko.
X knyga. Neišliko.
XI knyga. 47 m. ir dalis 48 m. įvykių
XII knyga. 48-54 m.
XIII knyga. 54-58 m.
XIV knyga. 59-62 m.
XV knyga. 63-65 m.
XVI knyga. Įvykiai nuo 65 m. pab. iki 66 m. ir galbūt iki Nerono savižudybės.
XVII knyga. Tikėtina, nebuvo sukurta.
XVIII knyga. Tikėtina, nebuvo sukurta.

Nuorodos

„Analų“ tekstai