Po Spalio revoliucijos apskritis 1917–1918 m. pateko į Vakarų sritį, 1918 m. į RTFSR Vakarų komuną, 1919–1924 m. į BTSR. 1917 m. Dvinsko, Režicos ir Liucino apskritys buvo perduotos Lifliandijos gubernijai ir vėliau tapo Latvijos dalimi. 1919–1923 m. apskričių skaičius vis keitėsi. 1924 m. dauguma Vitebsko gubernijos apskričių atiteko Baltarusijos TSR, o Veližo, Nevelio ir Sebežo apskritys atiteko RTFSR (iki 1927 m. – Pskovo gubernijai).[1]
Įkūrus guberniją, joje buvo į 12 apskričių. 1866 m. Suražo apskritis buvo panaikinta, atkurta 1920 m. 1893 m. Dinaburgo apskritis pervadinta į Dvinsko vardu. 1913 m. buvo 11 apskričių,[2] 196 valsčiai, 999 seniūnijos, 12 miestų, 22 331 kitos gyvenvietės.[3]
Pagal tautinę sudėtį daugelyje gubernijų vyravo gudai, Dvinsko, Liucino ir Režicos apskrityse – latviai, Sebežo apskrityje rusų ir gudų buvo po lygiai. Didmiesčių gubernijose būta nemažai žydų, taip pat po kelis nuošimčius lenkų.
↑Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 112 (PDF 12–13 psl.)
Rusijos imperija
Vitebsko gubernijos žemėlapis, 1820 m.
