Kemerovo sritis (rus. Кемеровская область) – sritis Rusijoje, pietvakarių Sibire, Sibiro federalinėje apygardoje.

Kemerovo sritis
Кемеровская область
Kemerovo srities vėliava Kemerovo srities herbas
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Sibiro federalinė apygarda
Ekonominis regionas Vakarų Sibiro
Administracinis centras Kemerovas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Genadijus Diudiajevas (Геннадий Дюдяев)
Gyventojų (2021) 2 600 923 (14)[1]
Plotas 95 500 km² (37)
Tankumas (2021) 27 žm./km²
Vikiteka Kemerovo sritisVikiteka
Kuznecko tvirtovė
Kuznecko Alatau kalnai

Kemerovo sritis sudaryta 1943 m. sausio 26 d. Šiaurėje ribojasi su Tomsko, vakaruose – su Novosibirsko sritimis, pietvakariuose – su Altajaus kraštu, pietuose – su Altajaus respublika, pietryčiuose – su Chakasija, rytuose – su Krasnojarsko kraštu.

Administracinis suskirstymas

redaguoti

Administracinis centras – Kemerovas.

Sritis suskirstyta į 19 rajonų:

  1. Belovo rajonas (Беловский район)
  2. Gurjevo rajonas (Гурьевский район)
  3. Čebulino rajonas (Чебулинский район)
  4. Ižmoro rajonas (Ижморский район)
  5. Jaisko rajonas (Яйский район)
  6. Jaškino rajonas (Яшкинский район)
  7. Jurgos rajonas (Юргинский район)
  8. Kemerovo rajonas (Кемеровский район)
  9. Krapivino rajonas (Крапивинский район)
  10. Leninsko–Kuznecko rajonas (Ленинск-Кузнецкий район)
  11. Marijinsko rajonas (Мариинский район)
  12. Meždurečensko rajonas (Междуреченский район)
  13. Novokuznecko rajonas (Новокузнецкий район)
  14. Prokopjevsko rajonas (Прокопьевский район)
  15. Promyšleno rajonas (Промышленновский район)
  16. Taštagolo rajonas (Таштагольский район)
  17. Tiažino rajonas (Тяжинский район)
  18. Tisulo rajonas (Тисульский район)
  19. Topkino rajonas (Топкинский район)

Geografija

redaguoti

Didžioji dalis srities teritorijos yra Kuznecko dubumoje, apribotoje Kuznecko Alatau (aukštis iki 2178 m) ir Salairo kalvagūbriu bei Gornaja Šorija masyvu. Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -17 °C – -22 °C; liepos – 17 °C – 20 °C. Per metus iškrinta nuo 300–500 mm kritulių lygumose iki 900 mm – kalnuose. Dauguma srities upių priklauso Obės baseinui: Tomė, Inja, Jaja, Kija. Būdingi dirvožemiai – juodžemiai ir miškų pilkžemiai. Spygliuočių (eglės, kedrai, balteglės) ir lapuočių (beržai, alksniai) miškai pietų link pereina į miškastepes ir stepes.[2]

Ekonomika

redaguoti

Kemerovo sritis įeina į Vakarų Sibiro ekonominį regioną. Čia yra vienas svarbiausių Rusijoje akmens anglių telkinių – Kuzbasas. Be to, išgaunama geležies rūda, polimetalų rūda, auksas, rusvosios anglys. Juodosios ir spalvotosios metalurgijos, chemijos, mašinų gamybos, maisto, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė. Yra 4 šiluminės elektrinės. Miestų apylinkėse auginamos daržovės ir vystoma gyvulininkystė. Šiauriniuose rajonuose auginami kviečiai, miežiai, avižos. Bitininkystė. Kailinių žvėrelių auginimas.

Srities teritoriją kerta Transsibiro ir Pietų Kuzbaso geležinkeliai, Čeliabinsko – Čitos kelias. Kemerovo ir Novokuznecko oro uostai. Laivyba Tomės upe.

Gyventojai

redaguoti

Kemerovo srityje gyvena 2855 tūks. gyventojų; iš jų 85 % – miestuose. Gyventojų tankumas – beveik 30 žm./km². Tankiausiai gyvenama centrinė dalis – Kuzbasas, rečiausiai – kalnuotos sritys (pietūs ir rytai).

Tautinė sudėtis (2010 m.): rusai – 91,8 %, totoriai – 1,4 %, vokiečiai – 0,8 %, ukrainiečiai – 0,8 %, šorai – 0,4 %, armėnai – 0,4 %.[3]

Didžiausi miestai:

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas