Buriatija

Buriatija (rus. Бурятия), Buriatijos Respublika (Республика Бурятия) – Rusijos federalinis subjektas, esantis pietrytiniame Sibire. Pietuose ribojasi su Mongolija, rytuose – su Užbaikalės kraštu, šiaurėje ir vakaruose – su Irkutsko sritimi, pietvakariuose – su Tuva. Sostinė – Ulan Udė.

Buriatijos Respublika Республика Бурятия Буряад Улас
(Išsamiau)
Valstybė	Rusija
Federalinė apygarda	Sibiro federalinė apygarda
Ekonominis regionas	Rytų Sibiras
Administracinis centras	Ulan Udė
Oficialios kalbos	rusų, buriatų
Vadovas	Leonidas Potapovas
Gyventojų (2005)	969 146 (56)
Plotas	351 300 km² (15)
- vandens %	6,0 %
Tankumas (2005)	2,76 žm./km²
Vikiteka	Buriatijos RespublikaVikiteka

Istorija

Pagal 1703 m. sutartį, pasirašytą caro Petro I, Buriatija laisvu noru įstojo į Rusijos imperiją. 1923 m. buvo suformuota Buriatijos-Mongolijos ASSR. 1937 m. nuo Buriatijos atskirtos Ust Ordos ir Agos Buriatų autonominės apygardos. 1958 m. teritorija pertvarkyta į Buriatijos ASSR. Nuo 1992 m. Buriatija – Rusijos federacinė respublika.

Geografija

Buriatija išsidėsčiusi Užbaikalėje. Pietvakariuose sieika Rytų Sajaną (aukščiausia vieta – Munku Sardyko k., 3491 m). Užbaikalėje iškilusi sudėtinga kalnų sistema: Stano kalnynas, Vitimo plokščiakalnis, Chamar Dabano, Barguzino kalnagūbriai. Iš viso kalnuotos sritys užima 80 % respublikos ploto. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Būdingos šaltos speiguotos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -24 °C, liepos 17 °C. Per metus iškrinta apie 300 mm kritulių. Visą vakarinę Buriatiją užima vienas didžiausių Azijos ežerų – Baikalas. Į jį teka Selengos, Barguzino, Aukštutinės Angaros upės. Šiaurės rytuose teka Vitimas su savo intakais. Amžinasis įšalas. Net 4/5 respublikos paviršiaus dengia taiga (maumedžiai, kedrai, kėniai). Pietuose yra stepių ir miškastepių.

Ekonomika

Buriatijoje gausu naudingų iškasenų: volframo, molibdeno, aukso, polimetalų rūdų, akmens ir rusvųjų anglių, geležies rūdų, boksito, apatitų, asbesto, grafito. Medienos, mašinų gamybos pramonė, žvejyba. Yra Gusinooziorsko ŠE. Teritoriją kerta Baikalo-Amūro magistralė.

Gyventojai

Tautinė sudėtis:

• rusai – 64,9 %
• buriatai – 29,5 %
• totoriai – 0,7 %
• ukrainiečiai – 0,7 %
• sojotai – 0,4 %
• evenkai – 0,3 %

Miestai

Pietų Buriatijos kraštovaizdžiai

Buriatijoje yra 6 miestai (tūkst. gyventojų 2007 m.):

• Ulan Udė – 343,0
• Severobaikalskas – 25,6
• Gusinooziorskas – 24,4
• Kiachta – 18,9
• Zakamenskas – 13,1
• Babuškinas – 4,9

Kitos didesnės gyvenvietės:

• Selenginskas – 15,7
• Zarečnas – 10,9
• Onochojus – 10,6
• Taksimo – 10,5

Administracinis suskirstymas

Kraštovaizdžiai į pietus nuo Ulan Udės

Respublika padalinta į 21 rajoną. Yra 6 miestai, 29 miesto tipo gyvenvietės ir 614 kaimų.

Rajonai (skliaustuose – administracinis centras):

• Barguzino rajonas (Barguzinas)
• Baunto evenkų rajonas (Bagdarinas)
• Bičiuros rajonas (Bičiura)
• Chorinsko rajonas (Chorinskas)
• Džidos rajonas (Petropavlovka)
• Ivolginsko rajonas (Ivolginskas)
• Jeravnojės rajonas (Sosnovo Oziorskojė)
• Kabansko rajonas (Kabanskas)
• Kiachtos rajonas (Kiachta)
• Kižingos rajonas (Kižinga)
• Kurumkano rajonas (Kurumkanas)
• Muchoršibirės rajonas (Muchoršibirė)
• Mujos rajonas (Taksimo)
• Okos rajonas (Orlikas)
• Pabaikalės rajonas (Turuntajevas)
• Selengos rajonas (Gusinooziorskas)
• Šiaurės Baikalo rajonas (Nižneangarskas)
• Tarbagatajaus rajonas (Tarbagatajus)
• Tunkos rajonas (Kyrenas)
• Zaigrajevo rajonas (Zaigrajevas)
• Zakamensko rajonas (Zakamenskas)

Nuorodos

• Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2007-10-06 iš Wayback Machine projekto. (rusų k.)
• Buriatų tautos svetainė (rusų k.)