Rasa|Knygų princesė's Reviews > Trys aukštai

Įsivaizduokite, kad diena iš dienos esate priverstas klausytis asmeniškiausių pokalbių… Apie gyvenimus tų, kurių net nepažįsti. Romanas “Trys aukštai” būtent ir yra toks kaip tiek aplinkinių pokalbiai - atviras, kartais nejaukus, tačiau slepiantis daugiasluoksnes temas.

Tel Avivo priemiestyje stovi trijų aukštų namas. Ramus užutėkis tobuloms šeimoms. Tačiau rašytojas supažindina su jo gyventojais, kurių istorijos pagrįstos Froido teorija apie id, ego ir superego. Arnonui iš pirmo aukšto neduoda ramybės su jo dukra ir kaimynu nutikęs įvykis. Namų šeimininkę Chanę aplanko vyro brolis, kuris slepiasi nuo teisėsaugos, o ji pati lyg ir atverčia naują gyvenimo lapą. Dvora iš trečio aukšto bando išgedėti vyro mirtį ir susigrąžinti gyvenimą bei prarastus ryšius. Be galo skirtingos ir kartu to paties namo vienijamos istorijos.

Rašytojas perklojo įvairias žmogiškas temas: nuo tėvo meilės dukrai, tėvystės atsakomybės iki santuokos peripetijų, gedulo ir daug kitų. Viso romano metu išlaikomas intymumas - kartais tekdavo net susigėsti nuo istorijos detalumo ir atvirumo. Vis dėl to, skaitytojui viskas perteikiama lyg dovana, kuria dalijasi visi romano veikėjai.

Ir vis dėl to, savo istorijas čia daugiau pasakoja moterys - visos spalvingais charakteriais ir ryškiomis siužetinėmis linijomis. Jos natūralios, organiškos ir be galo moteriškos. Tai moterys, kurios esant reikalui bus tvirtos kaip uola, nors gyvenime ir padarė klaidų. Nors ir Arnono pasakojimas įtikino, bet Chanės ir Dvoros balsas man buvo labiau prie širdies. 

Tai romanas, kurį galima perskaityti per pora vakarų. Bet galima ir mėgautis ilgiau - priklausys tik nuo skaitytojo. Iš tiesų, puiki istorija, kurioje kiekvienas ras kažką sau arba apie save.