psichologija

Mes tyrėme panašumo tarp dviejų simultaniškai pateiktų geometrinių figūrų panašumo lygio įtaką atpažinimui. Stimulu buvo 16 neverbalinių figūrų, sudaryti iš šešių vertikalių ir horizontalių linijų segmentų. Buvo pateikiamos penkios figūrų porų grupių (16 porų kiekvienoje grupėje). Figūros buvo eksponuojamos 50 ms., vėliau pateikiamas maskuojantis signalas. Tyrimo metu nustatyta, kad dviejų vienu metu pateiktų vienodų figūrų atpažinimo tikimybė visais atvejais didesnė negu skirtingų.  Patyrusiems tiriamiesiems figūrų atpažinimo tikimybė priklauso nuo jų tarpusavio panašumo ir yra "U" formos. Daugumai nepatyrusių tiriamųjų figūrų tarpusavio panašumas reikšmingos įtakos jų atpažinimo tikimybei neturi.

Asocialaus elgesio ir socialinės informacijos apdorojimo sąsajas pagrindžia įvairaus amžiaus vaikų ir paauglių tyrimų rezultatai. Tačiau duomenų apie suaugusių teisės pažeidėjų socialinės informacijos apdorojimą vis dar yra labai mažai. Tai apsunkina iškeltų teorinių prielaidų tikrinimą ir tikslinimą, asocialaus elgesio pasireiškimo prognozavimą, efektyvesnių šio elgesio prevencijos programų parengimą.Remiantis sukauptų tyrimų duomenimis, straipsnyje analizuojamos bendrosios socialinės informacijos apdorojimo raidos tendencijos, socialinės informacijos apdorojimo ir asocialaus elgesio ryšiai vaikystėje ir paauglystėje, taip pat brandžiame amžiuje. Tuo remiantis, keliamos prielaidos, kad yra prosocialių ir asocialių asmenų, suaugusiųjų ir vaikų / paauglių, taip pat suaugusių ir nepilnamečių teisės pažeidėjų socialinio žinojimo vienetų ir socialinės informacijos apdorojimo būdų panašumų bei skirtumų, išskiriamos perspektyviausios tyrimų sritys ir svarbiausios problemos.Pagrindiniai žo...

For quite a long period of time, transformational leadership was related only to positive antecedents and outcomes (van Knippenberg & Sitkin, 2013). However, nowadays researchers are more invited to study the “dark side” of transformational leadership (Eisenbeiß & Boerner, 2013; Vreja, Balan, & Bosca, 2016). The model of dark triad traits (Paulhus & Williams, 2002) could be an interesting topic in this contemporary discussion. Therefore, a quasi experiment was conducted with the aim to analyze the impact of a hypothetical leader’s dark triad traits in assessing transformational leadership. A total of 157 respondents (31 male and 126 females) participated in the quasi experiment. The average age of respondents was 24.87 (SD = 5.4) years, with the average of 4.5 (SD = 5.03) years of working experience. Most of the respondents (62.4%) had higher education. Respondents were asked to fill in the questionnaire about their dark triad traits (SD3, Jones & Paulhus, 2014), to read one of four...

Emocinio intelekto sąvoka Lietuvoje yra pakankamai nauja ir kol kas dažniausiai minima tik populiaraus pobūdžio leidiniuose. Šiame straipsnyje bandoma susisteminti emocinio intelekto sampratos įvairovę analizuojant emocinio intelekto ir gretutinių sąvokų-socialinio intelekto, racionaliojo intelekto ir kt.santykį. Apibendrinus įvairių autorių požiūrius, išskirtos dvi emocinio intelekto traktavimo kryptys. Pir moji, plėtojama Mayerio ir jo bendradarbių, emocinį intelektą suvokia kaip sugebėjimus, antrosios krypties atstovai BarOn , Goleman ir kt. į emocinio intelekto sampratą dar įtraukia ir asmenybės savybes. Plačiausiu požiūriu emocinis intelektas apibrėžiamas kaip asmenybės gebėjimas integruoti jausmus ir mąstymą, t. y. atpažinti ir suvokti emocijas ir jų reikšmę, jas asimiliuoti bei valdyti ir tuo remiantis samprotauti. Straipsnyje aptariama emocinio intelekto vertinimo problema: ar įmanoma išmatuoti tikrą jį konstruktą-asmenybės emocinį intelektą, ar tik asmenybės nuostatą jo atžvilgiu; pristatomos šiuo metu žinomiausios emocinio intelekto vertinimo metodikos (Bar-On Emotional lntelligence lnventory, Multifactoral Emotional lntelligence scale, l. Jerabek El test ir kt.), aptariama jų validumo problema. Straipsnyje analizuojamas emocinio intelekto ir asmenybės savybių santykis, amžiaus bei lyties veiksnys ir kt., pateikiamas požiūris į emocinio intelekto lavinimo galimybę.

Galvos smegenų trauma ne tik sutrikdo žmogaus fizinę sveikatą, bet ir turi neigiamą įtaką pažintiniams gebėjimams. Esama įrodymų, kad tokios traumos padariniai neigiamai siejasi ir su asmens gyvenimo kokybe, tačiau tyrimų duomenys neretai yra nevienareikšmiai ir prieštaringi. Šio tyrimo tikslas buvo iš analizuoti patyrusių galvos smegenų traumą ir jos nepatyrusių asmenų pažintinių gebėjimų ryšį su gyve nimo kokybe. Tyrime dalyvavo 46 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose besigydantys asmenys, kuriems buvo diagnozuota lengvo sunku mo galvos smegenų trauma (pagal Glasgow komos skalę 13-15 balų). Kontrolinę tyrimo imtį sudarė 60 sveikų asmenų. Tyrimo dalyvių amžius -nuo 20 iki 81 metų (M = 44,60, SD = 15,49). Iš tyrimo dalyvių 51 buvo vyras (48,1 %) ir 55 moterys (51,9 %). Tyrimo metu buvo naudoti atminties (HVLTR), sekos su darymo (angl. Trail-making-test) testai, skirti tirti dėmesį, jo perkėlimo greitį ir vykdomąsias funkcijas, bei sutrumpintas gyvenimo kokybės klausimynas (WHOQOL BREF). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad abiejų imčių pažintiniai gebėjimai nėra susiję su subjektyviai vertinama gyvenimo kokybe, tačiau galvos smegenų traumą patyrę asmenys prasčiau vertina savo fizinę sveikatą, palyginti su kontroline grupe. Na grinėjant tyrimo dalyvių pažintinių gebėjimų skirtumus, nustatyta, kad galvos smegenų traumą patyrę asmenys pasižymi prastesniais pažintiniais gebėjimais nei sveiki. Taip pat nustatytas amžiaus ir išsilavi nimo ryšys su rezultatais. Pagrindiniai žodžiai: galvos smegenų trauma, pažintiniai gebėjimai, neuropsichologinis vertini mas, gyvenimo kokybė.

Straipsnyje nagrinëjama vienos ið klasikiniø paradigmø -bruoþø teorijos (o konkreèiau, Didþiojo penketo modelio) -ieðkojimai ðiuolaikinëje asmenybës psichologijoje. Ðiandien nemaþai tyrimø, apimanèiø ir asmenybës kintamuosius, atliekama remiantis Didþiojo penketo modeliu. Nepaisant to, ðis modelis vertinamas kontroversiðkai. Vieni autoriai pabrëþia Didþiojo penketo modelio pranaðumus (empirinis pagrástumas, patvirtinimas tarpkultûriniais tyrimais, individualiø skirtumø stabilumas ir modelio praktinë vertë), kiti vardija jo trûkumus (teorinio pagrástumo nepakankamumas, iðskirtø faktoriø ortogonalumo klausimas, tarpkultûriniø tyrimø problemos, abejonës dël prognostinës modelio vertës). Aktyviai ieðkoma alternatyviø, tobulesniø uþ Didájá penketà modeliø.

Worldwide, the prevalence rates of autism are increasing. This review looks at the additional stressors that parenting a child with autism can bring, including psychological distress and mental health difficulties. With the difficulties associated with the autism diagnosis and additional demands on the parents, research has shown that parent training, which helps teach parents new skills, may be advantageous. This review also looks at the most commonly used interventions that parents might avail of in order to acquire new skills, and it examines whether they are based in science, pseudoscience or anti-science. Utilizing best practice from evidence-based research, parents can be successfully trained to teach new skills across a variety of different domains. The advantages and disadvantages of one-on-one training sessions versus group training events, as well as the different components that contribute to each, are discussed. A number of training packages are discussed, including Behavioral Skills Training, video modelling and manualized training packages. We conclude that there is substantial evidence showing that packages with behavioral underpinnings are more effective for children with autism. Autism awareness and education is simply not enough-educate the parents using evidence-based practice to help effectively educate the children.

Please find abstract in English below / Santrauka lietuvių žemiau

Niniejszy artykuł jest próbą odpowiedzi na pytanie, jak dzieci postrzegają siebie i swoje najbliższe otoczenie w stosunku do Unii Europejskiej oraz kategorii Wschodu i Zachodu. Artykuł ten jest oparty na analizie rysunków (map mentalnych) wykonanych przez dzieci (10-14 lat), które zostały zebrane po warsztatach przeprowadzonych w szkole średniej w Dubingiai. W zależności od wieku uczestników badań, UE jawi się jako termin, który słyszą dość często, ale odbierają jako niezrozumiałą, dużą instytucję, która może świadomie stosować się do ich własnego świata. Warto zaznaczyć, że z psychologicznego punktu widzenia, rysunki wykazują cechy charakterystyczne dla rozwoju dzieci w ich wieku.
-
Šis straipsnis — tai bandymas atsakyti į klausimą, kaip vaikai mato save bei savo artimiausią aplinką Europos Sąjungos bei Rytų ir Vakarų kontekste. Šio straipsnio analizė paremta 10–14 metų vaikų piešiniais, surinktais per autorių pravestą užsiėmimą Dubingių vidurinėje mokykloje. Priklausomai nuo vaikų amžiaus, ES yra siejama su girdėta, tačiau nekeliančia jokių asociacijų sąvoka arba didele institucija, kurią vaikai sąmoningai priskiria savo pasauliui. Iš psichologinės perspektyvos galima teigti, kad piešiniuose yra pastebimi vaikų raidos bruožai atitinkantys jų amžių.
-
This article is an attempt to answer how children perceive themselves and their immediate surroundings in relation to the European Union and the categories of East and West. Article is based on an analysis of drawings made by children (10–14 years old) , which were collected after workshops conducted at a secondary school in Dubingiai. Depending on the age of the children, the EU is a term, which they hear quite often, but perceive as incomprehensible, or a large institution that they can consciously apply to their own world. It is worth mentioning, that from the psychological perspective, the drawings exhibit features of children development characteristic for their age.

People seeking higher privileges or disability benefits are prone to simulate cognitive difficulties (van Oorsouw, Merckelbach, 2010). The most common is the simulation of memory impairment, but there is no adapted test in Lithuania that could identify it. The purpose of this study is to determine Rey Fifteen-Item Test (FIT; Rey, 1964; Lezak, Howieson, Bigler, Tranel, 2012) sensitivity and specificity by comparing three groups of subjects: healthy responders, who perform tests, as usual, healthy responders, who were instructed to simulate memory impairments and patients with traumatic brain injuries. The study included 91 subjects aged 18 to 86 years (M=42.04 SD=13.5). The study used the “Short Term Memory Test” (STMT; Vasserman, Dorofeeva, Meyerson, 1997), the FIT, socio-demographic questions. The results of the study revealed that the malingerers and nonmalingerers did not differ in the STMA scores. Whereas in patients with traumatic brain injuries STMA scores were significantly l...

The relationship between mental health and human rights is integral and interdependent. There are clinical, social and economic reasons, as well as moral and legal obligations to advance mental health care as fundamental to human rights. Significant considerations for this matter are especially crucial when addressing the COVID-19 pandemic across the world. The aim of this research study was to analyse the responses to the ongoing pandemic, concerning the human rights of persons with psychosocial disabilities and the right to the mental health of the general population, in Lithuania. Methods included online surveys, semi-structured interviews, and a focus group. This article presents the results as a complex picture containing lived experiences of mental health difficulties of the general population, barriers to accessing the needed support and services, as well as analysis of violations of human rights. It also highlights the need for more research on the long-term consequences of ...

Technological changes are making the Internet more accessible and interactive. The opportunities offered by the Internet, Internet use (time, frequency, accessibility, social networks, activities, etc.), and threats are changing as well. Cyberbullying is identified as one of the main threats on the Internet that has the most serious consequences. Research has found that cyberbullying is the most frustrating Internet threat for children (Haddon & Livingstone, 2012). Considering that children do not live without the Internet, and that the opportunities and threats of the Internet change all the time, the impact on emotional and behavioural problems of children has not been fully explored. This study is part of the Lithuanian Science Council funded project “Children’s and adolescents’ Internet use in Lithuania: possibilities and risks tendencies in EU context” (No. S-MIP-17-1/LSS-250000-1087). It aims to compare emotional and behavioural problems of children who have been victims of di...

People seeking higher privileges or disability benefits are prone to simulate cognitive difficulties (van Oorsouw, Merckelbach, 2010). The most common is the simulation of memory impairment, but there is no adapted test in Lithuania that could identify it. The purpose of this study is to determine Rey Fifteen-Item Test (FIT; Rey, 1964; Lezak, Howieson, Bigler, Tranel, 2012) sensitivity and specificity by comparing three groups of subjects: healthy responders, who perform tests, as usual, healthy responders, who were instructed to simulate memory impairments and patients with traumatic brain injuries. The study included 91 subjects aged 18 to 86 years (M=42.04 SD=13.5). The study used the “Short Term Memory Test” (STMT; Vasserman, Dorofeeva, Meyerson, 1997), the FIT, socio-demographic questions. The results of the study revealed that the malingerers and nonmalingerers did not differ in the STMA scores. Whereas in patients with traumatic brain injuries STMA scores were significantly l...

Gedulo ir netekčių literatūroje rašoma, kad, patyrus trauminę artimojo netektį, sėkmingai jos sukeltos traumos įveikai nemažą reikšmę turi gedinčiojo prasmės ieškojimas ar atkūrimas, dar vadinamas įprasminimu. Tyrimais patvirtinama, jog trauminė netektis ypač stipriai sukrečia asmens turimą prasmių sistemą, tampa sunkiau integruoti tokią patirtį. Šis ryšys yra daugiaaspektis procesas ir jį tiriantys autoriai neretai gauna prieštaringus rezultatus, kuriuos mėginama apibendrinti. Esminės tokių apibendrinimų problemos galbūt kyla dėl to, jog mėginama sugretinti traumines ir kitokias netektis patyrusiųjų gedulo procesus bei prasmės ieškojimo ar atkūrimo vietą juose laikantis skirtingų teorinių požiūrių ir skirtingai žvelgiant į pačią prasmę, vartojant skirtingas sąvokas ir dėl to pasirenkant pernelyg skirtingus metodus. Esant didelei šios srities žinių įvairovei, sunku suvokti esminius įprasminimo procesus ir jų įtaką gedint po trauminės artimojo netekties. Aiškesnės šios srities žinios...

Tyrimo objektas – studentų kūrybiškumo kognityvinių ir intelekto gebėjimų struktūrinių ypatumų santykis. E. P. Torrance’o testu (TCT verbalinės dalies A forma) ir R. Amthauerio IST-70 B forma ištirta 160 Vilniaus pedagoginio universiteto studentų. Koreliacine analize nustatytas statistiškai reikšmingas sąryšis tarp mąstymo lankstumo bei originalumo ir aukščiausio lygmens kalbinių intelekto gebėjimų, matuojamų BE subtestu, taip pat tarp mąstymo sklandumo, lankstumo bei originalumo ir sakinio papildymo (SP) bei žodžių išrinkimo (ŽI) subtestų įvertinimų. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp kūrybiškumo kognityvinių gebėjimų pokyčio mokantis pagal specialią kūrybiškumo ugdymo programą ir intelekto struktūros profilio nerasta, tačiau ryški originalumo padidėjimo sąsaja su kalbinių intelekto gebėjimų (BE), konstrukcinio mąstymo (KU) subtestų įvertinimais ir originalumo bei sklandumo pokyčio sąsaja su loginio-algebrinio mąstymo (SE) subtesto įvertinimais.Pagrindiniai žodžiai: kūryb...

The article provides a summarized review of the current legal status of the profession of psychology across European countries, making a case for the need of a legal status and recognition of the profession. The review is based on comparing and contrasting the results of the European Commission's mutual evaluation of the regulated professions report published in 2016 and the currently available information on the EU Single Market Regulated Professions Database maintained by the European Commission. Results show that, despite the different levels of qualifications required in the Member States, the general requirements tend to follow the Bologna process. The review also focuses on the rationale provided for regulation and the requirement for professional membership.

Straipsnyje analizuojamI vaikų patirtos prievartos (fizinės, emocinės, seksualinės) situaciniai psichologiniai padariniai. Buvo tirta 300 įvairių Lietuvos vietovių vaikų (amžius 10-11 ir 13-14 metų). Lietuvoje mažiau nei pusė vaikų (43 proc.) patiria prievartą, dažniausiai emocinę. Gauti rezultatai parodė, kad vaikų patiriama prievarta turi ryšį su trauminiais požymiais - šie vaikai jų turi daugiau negu prievartos nepatyrę. Patyrusių prievartą vaikų savęs vertinimas yra menkesnis. Gauti tyrimo duomenys buvo palyginti su analogiško tyrimo Latvijoje duomenimis. Fizinės prievartos atvejų skaičius panašus abiejose šalyse, lietuvių vaikai patiria daugiau emocinės prievartos, o latvių - seksualinės. Lietuvių vaikai, patyrę prievartą, dažniau turi disociacinių požymių. Prievartą patyrusių ir jos nepatyrusių lietuvių vaikų savęs vertinimas blogesnis negu latvių. THE RELATION BETWEEN CHILDREN ABUSE AND THE LEVEL OF INCURRED TRAUMASVilmantė Pakalniškienė, Rasa Bieliauskaitė, Sandra Sebre Summ...

Mokslininkai sutinka, kad rizikingas vairavimas yra vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių avaringumą keliuose, o asmenybės bruožai gali padėti tokį vairavimą numatyti. Vis dėlto asmenybės bruožų svarba rizikingam skirtingų grupių vairuotojų vairavimui yra nevienoda. Šio tyrimo tikslas – nustatyti penkių didžiųjų asmenybės bruožų ir savižina vertinamo rizikingo vairavimo sąsajas skirtingose vairuotojų grupėse. Tyrime dalyvavo 143 pradedantys vairuoti asmenys, 231 jaunas vairuotojas, 239 patyrę vairuotojai ir 165 profesionalūs vairuotojai. Visi jie pildė Vairuotojų elgesio klausimyną bei Penkių didžiųjų asmenybės bruožų klausimyną. Pradedančių vairuoti asmenų grupėje sąsajų tarp asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo nenustatyta. Ekstraversijos ir sąmoningumo bruožų svarba beveik nepriklauso nuo vairuotojų imties, jie paaiškina jaunų vairuotojų vyrų, patyrusių vairuotojų ir profesionalių vairuotojų subjektyviai vertinamą rizikingą vairavimą. Neurotiškumo, sutariamumo bei atvirumo ...

Susidūrimas su radiaciniu pavojumi yra laikomas galima ilgalaikio psichologinio traumavimo priežastimi. Černobylio avarijos aveju tokio susidūrimo poveikį sustiprino ir įvairios specifinės aplinkybės, pavyzdžiui, sociopolitinis avarijos kontekstas, su kuriuo galima sieti ir tuo metu pasireiškusią išskirtinę informacijos stoką. Vieni iš labiausiai šios katastrofos paliestųjų yra jos likvidatoriai, kurių suvoktą trauminės patirties poveikį praėjus 27 metams nuo avarijos ir yra siekiama atskleisti šiame straipsnyje. Buvo atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su Lietuvoje gyvenančiais likvidatoriais (47–77 m.). Teminė šių interviu analizė atskleidė tyrimo dalyvių jaučiamą ilgalaikį Černobylio poveikį. Būtent su šia patirtimi likvidatoriai sieja įvairias sveikatos problemas ir nerimauja dėl dar galinčių iškilti ligų, nes jaučiasi negrįžtamai paveikti radiacijos. Taip pat jiems būdingas pyktis ant politikų dėl rūpesčio likvidatoriais trūkumo ir išskirtinai dėl jų prievartos patyrimo nuv...

The aim of this study was to determine the importance of high school students’ personal strengths use and the perceived school climate on their psychological functioning. The sample of 258 students from a gymnasium filled in measures for adolescent psychological functioning, strengths use and perceived school climate. Contrary to what was expected, the results revealed that personal strengths use did not moderate the relationship between students’ perceived school climate and their psychological functioning. However, both factors – perceived school climate and strengths use – independently of each other, significantly predicted students’ psychological functioning. Therefore, in order to achieve more positive developmental outcomes, it is not enough to create a good climate at school, it is also important to create opportunities for students to use their personal strengths. 

The present paper is concerned with the problem of the H-T-P test quantitative scoring. It gives an account of quantitative drawings scoring of 46 schizophrenic, 25 organic and 30 neurotic cases. The drawings were scored using the J. N. Buck scoring system. The significant difference between good score IQ and flaw score IQ was found only in the group of schizophrenic patients. The experimental data shows the relevance of the H-T-P quantitative scoring for the differential diagnostics of the mental diseases.

The relationship between mental health and human rights is integral and interdependent. There are clinical, social and economic reasons, as well as moral and legal obligations to advance mental health care as fundamental to human rights. Significant considerations for this matter are especially crucial when addressing the COVID-19 pandemic across the world. The aim of this research study was to analyse the responses to the ongoing pandemic, concerning the human rights of persons with psychosocial disabilities and the right to the mental health of the general population, in Lithuania. Methods included online surveys, semi-structured interviews, and a focus group. This article presents the results as a complex picture containing lived experiences of mental health difficulties of the general population, barriers to accessing the needed support and services, as well as analysis of violations of human rights. It also highlights the need for more research on the long-term consequences of ...

The objectives of this study were the determination of the prevalence of self-reported depressive symptoms by the Geriatric Depression Scale and the influences of variable income, physical activity, socialization and sexual activity. A total of 601 patients aged 55–93 years with a mean age of 67.32 years and a median age of 67 years participated in this study between 2016 and 2017. Non-cooperative people and individuals with strong auditory or visual sensory deficits, severe cognitive deficits, or disorders accompanied by psychotic elements with serious somatic pathology were excluded from the interviews. Employing the SPSS GENLIN procedure, an ordinal logistic model was used. Over ½ of the respondents are within the categories of moderate and severe depression, almost half of the respondents feel that their family incomes are not enough or make it hard to meet their needs, approximately 10% think they are sedentary, over ½ participate in no sexual activity, and over ¼ do not freque...

Su sveikata susijusį elgesį lemia tai, kaip asmuo pats paaiškina savo ligą. Priklausomybės nuo alkoholio suvokimo ir pripažinimo dėsningumų analizė leistų parinkti efektyvesnes profilaktikos ir psichologinės korekcijos priemones. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti priklausomų nuo alkoholio asmenų savo ligos suvokimo ir sveikatos kontrolės lokuso ypatumus bei sąsajas. Buvo tirta 70 priklausomybės ligų centre, detoksikacijos skyriuje besigydančių priklausomų nuo alkoholio asmenų. Taikytos metodikos: trumpasis ligos suvokimo klausimynas (Brief IPQ; Broadbent et al., 2006), Daugiamatė sveikatos kontrolės lokuso skalė (Multidimensional Health Locus of Control Scale; Wallston et al., 1978). Tyrimo metu nustatyta, kad turintiems partnerį kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusas yra labiau išreikštas, nei neturintiems partnerio tiriamiesiems. Be to, nustatyta, kad kuo labiau išreikštas kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusas, tuo suvokiama trumpesnė priklausomybės nuo alkoholio trukmė. Tyrimas parodė, kad kuo ilgesnė priklausomybės nuo alkoholio trukmė, tuo labiau tiriamieji pripažįsta savo ligą ir tiki, kad ji truks ilgiau, o ilgiausio abstinencijos laikotarpio trukmė teigiamai susijusi su ligos pripažinimu, ilgesnės jos trukmės ir neigiamų padarinių suvokimu. Vyrams sveikatos kontrolės lokusas yra susijęs su ligos suvokimu. Tyrimas parodė, kad priklausomiems nuo alkoholio asmenims labiau išreikštas vidinis sveikatos kontrolės lokusas, palyginti su atsitiktinumų ir kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusu, o pripažinti, kad alkoholio vartojimas yra liga, tiriamuosius verčia neigiami alkoholio vartojimo padariniai, bet ne patiriamų simptomų stiprumas.

Šiame tyrime analizuojame dvejų–penkerių metų 45 vaikų (31 berniuko ir 14 mergaičių), sergančių bronchine astma, elgesio bei emocinius sunkumus ir tai, kaip su jais susiję šeimos veiksniai: motinų taikomi auklėjimo būdai, tėvų konfliktiškumas ir konfliktų sprendimo strategijos. Tyrime naudojome Vaikų elgesio aprašą (CBCL/1½-5), modifikuotą Blocko auklėjimo būdų klausimyną, konfliktų ir problemų sprendimo skales bei vaiko aplinkos klausimyną. Tyrimo rezultatai rodo, kad sergantys bronchine astma (BA) vaikai turi daugiau internalių sunkumų nei sveiki vaikai. Sergančių BA vaikų motinos dažniau nei lėtine liga nesergančių vaikų motinos naudoja psichologinę kontrolę kaip auklėjimo būdą. Nustatėme, kad kuo daugiau motinos naudoja psichologinę kontrolę, tuo daugiau jų vaikai turi elgesio sunkumų. Taip pat BA sergančių vaikų grupėje dažnesnis fizinių bausmių taikymas yra susijęs su didesniais vaikų eksternaliais sunkumais.Rezultatai atskleidė, kad kuo daugiau grasinimų tėvai išsako vienas k...

This study aimed to investigate the relationship between environmental attitudes and recycling behaviour in primary school age, and to evaluate the role that school and parents play in the prediction of children’s attitudes and behaviour. Primary school pupils aged 8–11 years (n = 116), their parents and their class teachers participated in the study. During the structured face-to-face interviews, children answered questions about their recycling behaviour and environmental attitudes (i.e. eco-affinity and eco-awareness). Parents provided answers on their recycling behaviour, verbal modelling of the behaviour, incentives used when a child recycles waste, and environmental attitudes, while class teachers provided information about the recycling in children’s school. Structural equation models were tested with a purpose to evaluate the role of different independent variables, i.e. only school, only parental factors, or both, when predicting child recycling behaviour. Results of the st...

Informacijos apdorojimo greičio sutrikimai yra būdingas daugelio psichikos sveikatos sutrikimų elementas. Šiuo metu plačiai nagrinėjami biologiniai informacijos apdorojimo greičio mechanizmai. Kita vertus, informacijos apdorojimo greitis, kaip dvilypis konstruktas, susidedantis iš paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio komponentų, vis dar menkai suprastas. Šiuo tyrimu siekta atskleisti paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitį kaip psichikos sutrikimo žymenį. Taip pat keltas uždavinys išanalizuoti grupių skirtumus pagal tokius kintamuosius kaip lytis, amžius, išsimokslinimas ir gimtoji kalba; nustatyti atminties bei psichinės veiklos perkėlimo gebėjimų įtaką paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio sąsajai su psichikos sutrikimais; ištirti kliniškai svarbių paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio sutrikimų proporcijas įvairialypėje klinikinėje ir kontrolinėje grupėse. Tyrime iš viso dalyvavo 482 asmenys. Tirtos keturios gr...

Children’s electronic media use in the form of Internet has increased over the past decades. The activities that children engage using the Internet can lead to experiencing positive as well as negative outcomes. Recent studies have found that excessive time devoted to the Internet use and behavioral narrowing can lead to Internet addiction (Enagandula et al., 2018) or compulsive Internet use (Meerkerk et al., 2009). This phenomenon can be described as a greater risk of developing excessive online habits, which may result in impairments of individual’s activities of daily living as well as relationships with others. Specific characteristics of these associations, however, have been examined only minimally in young children. The goal of this study was to examine the peculiarities of elementary school-aged children’s Internet use in relation to sociodemographic and relationships with others, as well as possible behavioral and emotional difficulties. The sample consisted of 304 parent-c...

Pateiktame tyrime analizuojama  įveikos po vainikinių arterijų šuntavimo operacijos problema. Šio tyrimo tikslas yra prisidėti prie tolesnio veiksnių, prognozuojančių prastą emocinį ir somatinį prisitaikymą po operacijos, identifikavimo. Antras tikslas – palyginti lietuvių ir vokiečių pacientų įveikos formas ir pasekmes. Buvo ištirti 114 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro pacientų ir 131 Frankfurto prie Maino Universitetinės klinikos pacientų. Tyrimo rezultatai patvirtina hipotezę, kad Lietuvoje ir Vakarų Vokietijoje operuotų ligonių širdies operacijos baimės įveikimo būdai bei emocinė būklė prieš ir po operacijos skiriasi. Šie rezultatai pagrindžia hipotezę, jog socialinės ekonominės gyvenimo sąlygos daro įtakos ir įveikimo procesų pobūdžiui, ir įveikimo procesų efektyvumui.

Emocinio intelekto sąvoka Lietuvoje yra pakankamai nauja ir kol kas dažniausiai minima tik populiaraus pobūdžio leidiniuose. Šiame straipsnyje bandoma susisteminti emocinio intelekto sampratos įvairovę analizuojant emocinio intelekto ir gretutinių sąvokų-socialinio intelekto, racionaliojo intelekto ir kt.santykį. Apibendrinus įvairių autorių požiūrius, išskirtos dvi emocinio intelekto traktavimo kryptys. Pir moji, plėtojama Mayerio ir jo bendradarbių, emocinį intelektą suvokia kaip sugebėjimus, antrosios krypties atstovai BarOn , Goleman ir kt. į emocinio intelekto sampratą dar įtraukia ir asmenybės savybes. Plačiausiu požiūriu emocinis intelektas apibrėžiamas kaip asmenybės gebėjimas integruoti jausmus ir mąstymą, t. y. atpažinti ir suvokti emocijas ir jų reikšmę, jas asimiliuoti bei valdyti ir tuo remiantis samprotauti. Straipsnyje aptariama emocinio intelekto vertinimo problema: ar įmanoma išmatuoti tikrą jį konstruktą-asmenybės emocinį intelektą, ar tik asmenybės nuostatą jo atžvilgiu; pristatomos šiuo metu žinomiausios emocinio intelekto vertinimo metodikos (Bar-On Emotional lntelligence lnventory, Multifactoral Emotional lntelligence scale, l. Jerabek El test ir kt.), aptariama jų validumo problema. Straipsnyje analizuojamas emocinio intelekto ir asmenybės savybių santykis, amžiaus bei lyties veiksnys ir kt., pateikiamas požiūris į emocinio intelekto lavinimo galimybę.

Premature death caused by self-murder is one of the most serious problems of public health in the world. About one million people disappear for this reason each year, and the further estimations are quite pessimistic.There are no doubts that the current situation is extremely serious and complex; as a result, the importance of the further development and realization of the preventive measures is obvious. Each preventive program in the field of public health should be based on the results of social psychological studies concerning the problem. In the presented paper, we discuss the results of the exploratory study based on the ideas of the social representations theory. The objective of the exploratory study was to analyze the specificity of the social representations of self-murder and self-murderers in two groups of young Russians. A total of 106 subjects (67 females and 39 males) aged 18 to 35 participated in the study. It was supposed that the social representation of self-murder...

Susidūrimas su radiaciniu pavojumi yra laikomas galima ilgalaikio psichologinio traumavimo priežastimi. Černobylio avarijos aveju tokio susidūrimo poveikį sustiprino ir įvairios specifinės aplinkybės, pavyzdžiui, sociopolitinis avarijos kontekstas, su kuriuo galima sieti ir tuo metu pasireiškusią išskirtinę informacijos stoką. Vieni iš labiausiai šios katastrofos paliestųjų yra jos likvidatoriai, kurių suvoktą trauminės patirties poveikį praėjus 27 metams nuo avarijos ir yra siekiama atskleisti šiame straipsnyje. Buvo atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su Lietuvoje gyvenančiais likvidatoriais (47–77 m.). Teminė šių interviu analizė atskleidė tyrimo dalyvių jaučiamą ilgalaikį Černobylio poveikį. Būtent su šia patirtimi likvidatoriai sieja įvairias sveikatos problemas ir nerimauja dėl dar galinčių iškilti ligų, nes jaučiasi negrįžtamai paveikti radiacijos. Taip pat jiems būdingas pyktis ant politikų dėl rūpesčio likvidatoriais trūkumo ir išskirtinai dėl jų prievartos patyrimo nuv...

Tyrimu siekiama nustatyti, ar vaikai sistemingai renkasi spalvas, spalvindami teigiamai ar neigiamai apibūdintų žmonių piešinius, ir įvertinti spalvų pasirinkimo sąsajas su vaiko asmeniniais spalviniais prioritetais ir lytimi. Tyrime dalyvavo 1307 Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų I–IV klasių mokiniai, 648 berniukai ir 659 mergaitės. Tiriamieji atliko kelias užduotis: 11 spalvų pieštukų rinkinio rangavimo nuo labiausiai patinkančios iki labiausiai nepatinkančios spalvos; trijų schemiškai nupieštų žmogaus siluetų (neutralaus, teigiamai apibūdinto ir neigiamai apibūdinto) spalvinimo; nuotaikos vertinimo – taikant 5 balų „Veidų skalę“. Tyrimo rezultatai parodė, kad berniukų ir mergaičių spalviniai prioritetai skiriasi: mergaitės teikia pirmumą šviesioms spalvoms, berniukai – tamsesnėms. Tačiau tiek berniukams, tiek mergaitėms labiausiai patinka šviesios (rožinė ir žydra) spalvos. Ir berniukams, ir mergaitėms pradinės mokyklos laikotarpiu labiausiai nepatinka juoda spalva, ši spalv...

Atlikome kompleksinę vadovų komandos efektyvumą lemiančių veiksnių analizę, taikydami Pradinių sąlygų - grupės procesų - rezultatų (J. E. McGrath) modelį. Tyrimui pasirinkome P. Vinai, G. Hjelm modelį ir jo pagrindu parengtą pusiau struktūruoto interviu metodą. Modelis apibūdina vadovų komandos kontroliuojamus ir nulemiamus organizacijos funkcionavimo aspektus: tikslus, veiklą ir rezultatus, išteklius, raidą, vadovavimą, įtaką, ryšius su "išore"(klientais, rėmėjais, kitomis organizacijomis). Tyrime dalyvavo 17 nevyriausybinių ne pelno organizacijų vadovų komandų, iš viso - 56 tiriamieji.Nustatėme, jog organizacijos efektyvumas reikšmingai susijęs su šiais pradinių sąlygų ir grupės procesų kintamaisiais- finansine priklausomybe, narių aktyvumu, ryšiais su rėmėjais ir valdžios atstovais, strategija, tikslais, administravimu, komunikacija. Nustatėme vadovų komandos veiklą apibūdinančius šešis faktorius: I. kryptingos veiklos, II. komunikacijos, III. įsisąmonintos kompetencijo...

Straipsnyje analizuojamas imuninės sistemos ir kognityvinių schemų ryšys. Teorinėje dalyje aptariama schemų teorija, ypatingas dėmesys skiriamas J. E. Youngo teoriniam modeliui, kuriuo remtasi atliekant psichoneuroimunologinį tyrimą. Straipsnyje supažindinama su kai kuriais šio tyrimo rezultatais. Rezultatų analizė rodo, kad silpnesnė imuninė sistema yra susijusi su ankstyvųjų neadaptyvių schemų aktyvacija. Visgi, norint geriau suprasti šį ryšį, reikia papildomų tyrimų.