Gaminti, aišku, aš nemėgstu, bet valgyti ir fotografuoti - labai. Bet problema - ką fotografuoti, jei negaminu? Laimė, kartais Unei pabunda kažkokie nežinia iš kur paveldėti talentai ir ji iškepa kokių kalėdinių sausainių ar šokoladinių keksiukų. Tada ir atsigaunu. Bet nėra taip paprasta fotografuoti tuos keksiukus, kaip atrodo besigrožint kiaušinukais
"Cannelle et Vanille" ar baklažanų ir mocarelos salotomis
"Savaitgalio randez-vous" bloguose. Visų pirma, reikia turėti kažkokį pagrindą - man kaip visiškai
vintage stiliaus gerbėjai, baisiai patiktų koks nutrintas, mažiausiai prieš penkiasdešimt metų baltai dažytas stalas. Na, jei ką, neatsisakyčiau ir tokio, kaip Jurgos ir ką tik minėto blogo... Hmm, pagalvojus, gal tada ir salotas kokias pagaminčiau net.
O kol kas dūsauju dūsauju ir guodžiuosi tik tuo, kad kartais tenka laimė fotografuoti tokioje jaukioje, levandomis kvepiančioje virtuvėje. Ir ne tik fotografuoti, bet ir pasinaudoti šeimininkės vaišingumu - pusryčiams omletas su šviežia duona, vakarienei vyne troškintas triušis... Mmmmm.... Ačiūūūūū, Ieva!
