Voluinės kunigaikštystė

	ukr. Волинське князівство ; Voluinės kunigaikštystė
	Herbas
	Location of Kunigaikštystė XII a. (oranžinė)
Sostinė	Voluinės Vladimiras
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai

Voluinės kunigaikštystė arba Vladimiro kunigaikštystė (ukr. Волинське князівство, Володимирські князі) – kunigaikštystė, egzistavusi nuo X a. iki 1199 m. dabartinės Baltarusijos vakaruose, Ukrainos šiaurės vakaruose ir Lenkijos rytuose. Kunigaikštija buvo įsikūrusi istoriniame Voluinės regione. Centras – Voluinės Vladimiras. Kunigaikštija šiaurėje ribojosi su Gardino kunigaikštyste, rytuose su Turovo-Pinsko kunigaikštyste, pietryčiuose su Kijevo kunigaikštyste, pietuose su Haličo kunigaikštyste ir vakaruose su Lenkijos karalyste. Didžiausios kunigaikštystės gyvenvietės buvo Belzas, Brestas, Drohičinas, Kremenecas, Luckas, Mielnikas, Bielskas, Kobrynas ir kt.

Istorija

Senovės Romos laikais šiose vietovėse gyveno įvairios baltų ir germanų gentys, kaip gotai, vandalai ir jotvingiai, pastarųjų gyvenamas plotas buvo vadinamas Jotva. Po Romos imperijos žlugimo į šias žemes atsikraustė vakarų slavų gentys, iš kurių didžiausia buvo lendai, bei rytų slavų gentys iš kurių didžiausia buvo volynėnai. 833 m. dalis pietinių kunigaikštystės žemių tapo Didžiosios Moravijos dalimi. Apie 889 m. Didžiosios Moravijos valstybę užpuolė vengrai ir įkūrė Vengrijos karalystę. 955 m. pietinės žemės tapo Čekijos karalystės dalimi. 970 m. šias žemes užėmė Lenkijos karalystė, o 981 m. šias žemes nukariavo Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius. Jis įkūrė Voluinės Vladimiro miestą ir apkrikštijo vietinius gyventojus.

Kunigaikštystė kaip atskiras teritorinis vienetas susiformavo X a. pabaigoje, kai 981 m. buvo prijungta prie Kijevo Rusios, ir joje suformuota dalinė kunigaikštystė. Nuo pat kunigaikštystės susikūrimo ją valdė Riurikaičių dinastijos atstovai. Pirmuoju kunigaikščiu tapo Vladimiro Sviatoslavičiaus sūnus Vsevolodas Vladimirovičius. 1018 m. šias žemes užėmė Boleslovo I Narsiojo vadovaujama lenkų kariuomene, tačiau jau 1031 m. šias žemes vėl atsiėmė Kijevo Rusia.

Ankstyvuoju laikotarpiu be Voluinės istorinio regiono, kunigaikštystė valdė ir kalvotą Galiciją pietuose. Tačiau 1084 m. nuo kunigaikštystės atsiskyrė jos dalinės kunigaikštystės pietuose: Peremyšlio kunigaikštystė, Terebovlio kunigaikštystė ir Zvenigorodo kunigaikštystė, kurios 1141 m. kartu susijungė, suformuodamos Haličo kunigaikštystę, valdomą atskiros dinastinės linijos.

Apie 1150 m. Voluinė prisijungė Berestijos kraštą, kurio didžiojoje dalyje gyveno jotvingių gentys. XII a. byrant Kijevo Rusiai, 1154 m. kunigaikštija atsiskyrė nuo byrančios valstybės ir tapo visiškai nepriklausoma valstybe. 1199 m. mirus Haličo kunigaikščiui Vladimirui Jaroslavovičiui ir nepalikus jokių įpėdinių, Voluinės kunigaikštis Romanas Mstislavičius prijungė Haličo kunigaikštystę prie Voluinės taip sukurdamas naują Haličo-Voluinės kunigaikštystę. Naujos kunigaikštystės sostinė tapo Haličas.

Kunigaikščiai

Voluinės kunigaikštystėje ankstyvuoju laikotarpiu valdė atskira Riurikaičių atšaka, kildinama iš Jaroslavo sūnaus Igorio, kuriai priklauso tik du kunigaikščiai. Tuo laikotarpiu kunigaikštystę bandė užvaldyti kitos dinastinės linijos: Černigovo ir Kijevo Iziaslavičių. Nuo 1118 m. čia įsigalėjo iš Perejeslavlio kilusi dinastinė linija Monomachovičiai.

987–1013: Vsevolodas Vladimirovičius;
10??–1054: Sviatoslavas Jaroslavičius, Černigovo atšaka;
1054–1057: Igoris Jaroslavičius, Voluinės atšaka;
1057–1064: Rostislavas Vladimirovičius, pirmoji Haličo dinastija;
1069–1073: Jaropolkas Iziaslavičius (I kartą), Kijevo (Iziaslavičių) atšaka;
1073–1078: Olegas Sviatoslavičius, Černigovo atšaka;
1078–1085: Jaropolkas Iziaslavičius (II kartą), Kijevo (Iziaslavičių) atšaka;
1085–1086: Davidas Igorevičius (I kartą), Voluinės atšaka;
1086: Jaropolkas Iziaslavičius (III kartą), Kijevo (Iziaslavičių) atšaka;
1086–1099 Davidas Igorevičius (II kartą), Voluinės atšaka;
1099: Mstislavas Sviatopolčičius, Kijevo (Iziaslavičių) atšaka;
1099–1100: Davidas Igorevičius (III kartą), Voluinės atšaka;
1100–1118: Jaroslavas Sviatopolčičius, Kijevo (Iziaslavičių) atšaka
1118–1119: Romanas Vladimirovičius, Monomacho atšaka;
1119–1135: Andrėjus Vladimirovičius Dobrynas, Monomacho atšaka;
1135–1141: Iziaslavas Mstislavičius, Monomacho atšaka;
1141–1146: Sviatoslavas Vsevolodovičius, Olgovičių atšaka;
1146–1149: Vladimiras Andrejevičius Dorogobužskis, Monomacho atšaka;
1149: Sviatopolkas Mstislavičius, Monomacho atšaka;
1149–1151: Iziaslavas Mstislavičius, Monomacho atšaka;
1151–1154: Sviatopolkas Mstislavičius, Monomacho atšaka;
1154–1157: Vladimiras Mstislavičius, Monomacho atšaka;
1157–1170: Mstislavas Iziaslavičius, Monomacho atšaka;
1170–1188: Romanas Mstislavičius, Monomacho atšaka;
1188: Vsevolodas Mstislavičius Belzskis, Monomacho atšaka;
1188–1198: Romanas Mstislavičius, Monomacho atšaka;

Kijevo Rusia 1015-1113 m.
Kijevo Rusia 1054-1132 m.
Centrinės Europos gentys VII-VIII a.

Nuorodos

Kunigaikštytės istorija (rus.).