Virginijus Gasiliūnas
| Virginijus Gasiliūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1962 m. gegužės 4 d. Raudonpamūšė, Pasvalio rajonas |
| Gyven. vieta | Vilnius |
| Sritis | filologija |
| Organizacijos | Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
| Pareigos | bibliotekos rankraštyno vedėjas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Virginijus Gasiliūnas (g. 1962 m. gegužės 4 d. Raudonpamūšėje) – filologas, redaktorius, žurnalistas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas (nuo 2010 m. bibliotekos rankraštyno vedėjas[1]).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Raubonių pradinėje, Vileišių aštuonmetėje, Biržų 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1985 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje (Muzikologijos ir teatrologijos, Šiuolaikinės prozos, Lietuvių literatūros palikimo redakcijose), „Baltose lankose“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. 2001–2006 m. Lietuvos radijo Pirmojoje programoje rengė ir vedė laidą „Literatūros akiračiai“[2], vėliau ir laidą „Atodangos“ (su Regina Germanavičiūte) Klasikos programoje.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas iš jaunųjų kultūros žurnalo „Sietynas“ rengėjų (1988–1991)[3]. Parengė Algimanto Mackaus knygą „Ir mirtis nebus nugalėta“ (1994), Broniaus Krivicko raštus (1999) ir bibliografiją (su Paule Mikelinskaite, 1999), Mamerto Indriliūno raštus (2019); sudarė rinktines: Petro Babicko „Toli nuo Tėvynės“ (eilėraščiai ir apybraiža „Brazilija“, 1992), „‘Metmenų’ laisvieji svarstymai“ (1993), Broniaus Krivicko „Laikų griūty“ (2017), Vytauto Vanago – Antano Sėlio knygą „Opera vitae in umbra mortis: poetiniai užrašai ir pokalbis“ (2019), Liudviko Jakimavičiaus eilėraščių „Dar pabūsiu“ (2024, kartu su Sergejum Kanovičium). 2008–2011 m. rengė almanacho „Poezijos pavasaris“ audiopriedą – CD „Poezija ir balsas“.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1998 m. „Į laisvę“ fondo Rezistencijos premija už Broniaus Krivicko palikimo tyrinėjimą
2004 m. Lietuvos leidėjų asociacijos premija už literatūros ir knygų populiarinimą per radiją
2005 m. Kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis
2013 m. Vytauto Kubiliaus premija už literatūros istorijos ir kasdienio jos gyvenimo kritinę refleksiją asmeniniame tinklaraštyje [4]
2016 m. Poezijos pavasario prizas už eseistiką
2020 m. Bernardo Brazdžionio premija už Mamerto Indriliūno raštų parengimą [5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-16-virginijus-gasiliunas-geros-knygos-yra-kaip-geri-gyvenime-sutikti-zmones/116241
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/139366/buves-literaturos-akiraciu-vedejas-daugiausiai-pasnekovu-kalbino-ne-radijo-studijoje
- ↑ http://virginijusg.blogspot.com/2016/04/849-sietyno-bibliografija.html
- ↑ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-12-08-jurate-cerskute-susieji-ir-pajunti-malonuma/111264
- ↑ http://www.pasvalys.lt/lt/naujienos/1/bernardo-brazdzionio-literaturos-premijos-laureatas-virginijus-gasiliunas-uz-knygos-mamerto-indriliuno-rastai-sudaryma-ir-parengima:7495