Vilniaus aukštoji partinė mokykla
Vilniaus aukštoji partinė mokykla – LSSR 1945–1990 m. buvusi aukštoji mokykla. Veikė SSKP aukštųjų partinių mokyklų sistemoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1945 m. įkurta prie LKP CK Respublikinė partinė mokykla. 1945–1946 m. buvo vienmetė, 1946–1954 m. – dvimetė, o 1954–1956 m. – trimetė. 1956 m. TSKP CK nutarimu pertvarkyta į keturmetę Vilniaus aukštąją partinę mokyklą.
1990 m. birželio 30 d. uždaryta. Pastatai perduoti Vilniaus pedagoginiam institutui.[1][2]
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokyta rusiškai.
Ruošė specialistus Latvijai, Lietuvai ir Rusijos Kaliningrado sričiai, tačiau Partinėje mokykloje mokėsi atvykėliai ir iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano. Čia buvo ugdomi kadrai partinėms bei valstybinėms struktūroms, visuomeninėms organizacijoms: profsąjungų pirmininkus, komjaunimo sekretorius, partinių organizacijų sekretorius, partinių komitetų instruktorius.[3]
Mokykla išsiskyrė iš kitų aukštųjų mokyklų tuo, kad čia įstoti ar dirbti galėjo ne bet kas – pagrindiniai darbuotojai, dėstytojai ir studentai turėjo būti partijos nariai, turintys savo rajono partijos komiteto rekomendaciją ir siuntimą. Į dvimetę partinę mokyklą patekdavo žmonės, jau dirbę partinį darbą, siekiantys pasitobulinti, kopti karjeros laiptais, į keturmetę – žmonės su viduriniu išsilavinimu, dažniausiai su specialiu viduriniu, baigę technikumus. Studentams buvo suteikiama gera stipendija, bendrabutis.
Mokymo programa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėstomieji dalykai: TSKP istorija, marksistinė filosofija, mokslinis ateizmas, politinė ekonomija, mokslinis komunizmas, komunistinio darbininkų judėjimo istorija, SSRS istorija, tarptautiniai santykiai ir užsienio politika. Dar buvo dėstoma literatūra ir menas, tarybinė teisė, politinis-ekonominis pasaulio žemėlapis, planavimas, pramonės ir statybos ekonomika, žemės ūkio ekonominė organizacija, socialinių procesų valdymas, statistika, socialinės ekonomikos valdymas, finansai ir kreditas, mokslo technikos progresas pramonėje ir statyboje, buvo rašomas kursinis darbas. Buvo laikomi trys valstybiniai egzaminai – politinė ekonomija, filosofija, mokslinis komunizmas. Fakultatyvai: aukštoji matematika, kalbos kultūra ir oratorinis menas, užsienio kalbos (prancūzų, anglų, vokiečių).
Pagal 1996 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą aukštųjų partinių mokyklų diplomai Lietuvoje nepripažįstami ir jie negali būti liudijančiais apie asmens aukštąjį išsilavinimą.[4]
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Antanas Skardis – 1945–1953 m.
- Konstantinas Tiškevičius – 1953–1983 m.
- Sigizmundas Šimkus – 1983–1990 m.
- Valentinas Lazutka – 1990 m.
Žymūs dėstytojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Solomonas Atamukas
- Antanas Gaidys
- Algimantas Grabauskas
- Dalia Grybauskaitė
- Eduardas Enrikas Jančauskas
- Česlovas Juršėnas
- Vytautas Kojala
- Ivanas Kučerovas
- Jonas Macevičius
- Jonas Mačiulis
- Jokūbas Minkevičius
- Zenonas Vaigauskas
Žymūs absolventai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Birutė Abdulskaitė
- Stanislav Akanovič
- Joana Aleksiukienė
- Vytautas Astrauskas
- Zenonas Baltušnikas
- Vytautas Bendikas
- Vytautas Bieliauskas
- Jonas Blaževičius
- Tamara Božok
- Algimantas Brazaitis
- Jonas Budrevičius
- Vytas Bujanauskas
- Aleksandras Česnavičius
- Alfonsas Dagelis
- Leokadija Diržinskaitė-Piliušenko
- Edvardas Dombrovickas
- Vytautas Sigitas Draugelis
- Stasys Filipavičius
- Vytautas Rapolas Gritėnas
- Petras Griškevičius
- Jonas Gureckas
- Algirdas Jokūbaitis
- Gintautas Petras Judickas
- Romualdas Juodeika
- Jonas Juozapaitis
- Algimantas Kaminskas
- Laima Katelevskienė
- Klemensas Kazlauskas
- Vygaudas Keraitis
- Gediminas Kirkilas
- Feodoras Konošenko
- Stanislovas Kriaučiūnas
- Valerijonas Kubilius
- Juozas Kurtinaitis
- Marija Kutraitė
- Jonas Algirdas Kvedaras
- Aldona Kvintufelienė
- Bronius Lazdynas
- Feliksas Marcinkas
- Alfonsas Romas Maršalka
- Antanas Mikelis
- Algirdas Mikoliūnas
- Jonas Mitalas
- Arvydas Morkūnas
- Viktoras Muntianas
- Algirdas Naraškevičius
- Gediminas Paviržis
- Juozas Petkevičius
- Kazys Petkevičius
- Kazimieras Petrauskas
- Milda Petrauskienė
- Julijonas Petronis
- Pranas Petrošius
- Giedrius Petružis
- Ignas Pikturna
- Romas Pivoras
- Stanislovas Pleskus
- Valerijus Ponomariovas
- Bronislavas Rimkus
- Algimantas Mykolas Stankevičius
- Ona Šaulinskienė
- Bronius Šimkus
- Edmundas Šimkus
- Juozas Šlepetis
- Vladislavas Švedas
- Mykolas Švėgžda
- Alfonsas Švirinas
- Hiršas Ušpolis
- Bronius Vaitkevičius
- Antanas Vanagas
- Henrikas Vencevičius
- Algirdas Venckus
- Stasys Vinciūnas
- Aldona Viteikienė
- Petras Zablockis
- Alfonsas Žalys
- Stanislovas Dvareckis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Antanas Skardis. Respublikinė partinė mokykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 356
- ↑ Juozas Lakis. Vilniaus aukštoji partinė mokykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 528
- ↑ Samoškaitė, Eglė (2013-01-19). „D.Grybauskaitės bendradarbis partinėje mokykloje: tegul konservatoriai susiskaičiuoja, kiek tarp jų buvusių komunistų“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-08-02.
- ↑ http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=8A8F95C2-4EC4-44CA-9EF8-96B41311A1D5[neveikianti nuoroda] Aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimas