Viktoras Korčnojus
Viktoras Korčnojus | |
Šalis | Sovietų Sąjunga Šveicarija |
---|---|
Gimė | 1931 m. kovo 23 d. Leningradas |
Mirė | 2016 m. birželio 6 d. (85 metai) Volenas, Šveicarija[1] |
Titulas | didmeistris |
FIDE reitingas | 2552 (2009 m. balandis) |
Aukščiausias reitingas | 2815[2] |
Viktoras Lvovičius Korčnojus (rus. Ви́ктор Льво́вич Корчно́й, 1931 m. kovo 23 d. Leningrade – 2016 m. birželio 6 d. ) – TSRS ir Šveicarijos šachmatininkas ir knygų apie šachmatus rašytojas.
Korčnojus žinomas dėl to, kad tris kartus žaidė mačus su Anatolijumi Karpovu dėl pasaulio čempiono titulo. 1974-aisiais jis pralošė Karpovui 1974 m. Kandidatų mačų finalą (nugalėtojas žaidė mačą su pasaulio čempionu dėl titulo). Tada Karpovas buvo paskelbtas pasaulio čempionu, nes tuometinis čempionas Robertas Fišeris nepasirodė kovoje ir buvo pripažintas pralaimėjusiu mačą. Vėliau Korčnojus laimėjo 1977/78 Kandidatų mačus ir 1980/81 Kandidatų mačus, bet abu kartus pralošė tuometiniam pasaulio čempionui Karpovui.
Iš viso Korčnojus Kandidatų turnyruose ir mačuose dalyvavo 10 kartų (1962, 1968, 1971, 1974, 1977, 1980, 1983, 1985, 1988 ir 1991). Korčnojus taip pat keturis kartus laimėjo TSRS čempionatą (1960, 1962, 1964–1965 ir 1970), yra penkiskart Europos čempionas ir šešis kartus buvo TSRS komandos, laimėjusios šachmatų olimpiadą, sudėtyje. 2006-ųjų rugsėjį Korčnojus laimėjo pasaulio senjorų čempionatą.
Jaunystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Korčnojus baigė Leningrado universitetą, įgijęs istorijos išsilavinimą.[3]
Būdamas septynerių, Korčnojus išmoko žaisti šachmatais iš savo tėvo. 1943-aisiais jis įstojo į Leningrado pionierių rūmų šachmatų klubą ir buvo treniruotas Abramo Modelio, Andrejaus Batujevo bei Vladimiro Zako. 1947-aisias Korčnojus laimėjo TSRS jaunimo čempionatą Leningrade, surinkęs 11,5 taško iš 15. 1948 Korčnojus dalijosi titulą su 5 taškais iš 7 Taline[4]. 1951-aisias jis užėmė antrąją vietą Leningrado čempionate su 9 taškais iš 13 ir gavo meistro titulą.
Didmeistris
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po metų Korčnojus pirmą kartą dalyvavo TSRS čempionate, kurį vėliau laimėjo keturis kartus (1960, 1962, 1964 ir 1970). Pusfinalyje, kuris vyko Minske 1952-aisiais, jis surinko 10,5 taško iš 17 ir dalijosi 2–4 vietas. Šis rezultatas leido Korčnojui dalyvauti finalinėse varžybose. Jo pirmas bandymas buvo sėkmingas; Maskvoje jis surinko 11 taškų iš 19 ir užėmė 6-ą vietą. Tada pirmąją vietą dalijosi Michailas Botvinikas ir Markas Taimanovas. Korčnojui vėl teko žaisti pusfinalyje, bet tai nebuvo didelė problema – 1953-aisiais Vilniuje jis surinko 9 taškus iš 14, dalindamasis 3–4 vietas. Finaliniame etape 1954-aisiais Kijeve Korčnojus dalijosi 2–3 vietas su 13 taškų iš 19, o laimėjo Jurijus Averbachas. Tais pačiais metais Korčnojus laimėjo turnyrą Bukarešte, surinkęs 13 taškų iš 17. Po šių pasirodymų FIDE jam suteikė tarptautinio meistro titulą. 1955-ųjų Leningrado čempionate Korčnojus nugalėjo surinkęs 17 taškų iš 19. Tais pačiais metais jis dalijosi 1-2 vietas Heistingso turnyre 1955–1956, surinkęs 7 taškus iš 9. 1956-aisiais Viktoras Korčnojus tapo didmeistriu.
Turnyrai TSRS rinktinės sudėtyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1954-aisiais Korčnojus pirmą kartą žaidė TSRS rinktinėjė, tačiau tik kaip studentas, nes dalyvavo studentų olimpiadoje. Į pagrindinę rinktinę Korčnojus buvo įtrauktas po trejų metų prieš Europos komandinį čempionatą. 1976-aisiais Korčnojus emigravo iš TSRS, todėl jai nebeatstovavo. TSRS rinktinės sudėtyje Korčnojus laimėjo 21 medalį. Jo rezultatai buvo tokie:
- Oslas 1954, Studentų olimpiada, 1 lenta, 4,5 taško iš 7 (+3 =3 -1), komandinis sidabro medalis;[5]
- Upsala 1956, Studentų olimpiada, 1 lenta, 6 taškai iš 7 (+5 =2 -0), komandinis aukso medalis;[5]
- Viena 1957, Europos komandinis čempionatas, 8 lenta, 5,5 taško iš 6 (+5 =1 -0), komandinis aukso medalis, individualus aukso medalis;[5]
- Leipcigas 1960, olimpiada, 4 lenta, 10,5 taško iš 13 (+8 =5 -0), komandinis aukso medalis; individualus bronzos medalis;[5]
- Oberhauzenas 1961, Europos komandinis čempionatas, 6 lenta, 8,5 taško iš 9 (+8 =1 -0), komandinis aukso medalis, individualus aukso medalis;[5]
- Hamburgas 1965, Europos komandinis čempionatas, 3 lenta, 5,5 taško iš 9 (+4 =3 -2), komandinis aukso medalis, individualus aukso medalis;[5]
- Havana 1966, olimpiada, 1-asis atsarginis, 10,5 taško iš 13 (+9 =3 -1), komandinis aukso medalis, individualus aukso medalis;[5]
- Luganas 1968, olimpiada, 3 lenta, 11 taškų iš 13 (+9 =4 -0), komandinis aukso medalis;[5]
- Kapfenbergas 1970, Europos komandinis čempionatas, 2 lenta, 4 taškai iš 6 (+2 =4 -0), komandinis aukso medalis;[5]
- Sygenas 1970, olimpiada, 3 lenta, 11 taškų iš 15 (+8 =6 -1), komandinis aukso medalis, individualus bronzos medalis;[5]
- Skopjė 1972, olimpiada, 2 lenta, 11 taškų iš 15 (+8 =6 -1), komandinis aukso medalis, individualus aukso medalis;[5]
- Batas 1973, Europos komandinis čempionatas, 3 lenta, 4 taškai iš 6 (+3 =2 -1), komandinis aukso medalis;[5]
- Nica 1974, olimpiada, 2 lenta, 11,5 taško iš 15 (+8 =7 -0), komandinis aukso medalis, individualus bronzos medalis.[5]
Kelias į šachmatininkų elitą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Korčnojus į šachmatininkų elitą atėjo taikydamas sovietų mokyklos sistemą, kuriame buvo tokios žvaigždės kaip Michailas Talis, Tigranas Petrosianas ir Borisas Spaskis, pakeitę Botviniką.
Korčnojaus žaidimo pagrindas buvo agresyvios kontraatakos. Be to, jis kūrė geras gynybines pozicijas. Nuo 1950-ųjų Korčnojus žaidė puikiai, nors buvo ir labai prastų rezultatų. Vienas iš tokių – 19 vieta iš 20 TSRS čempionate 1955-aisiais, kur Korčnojus surinko tik 6 taškus iš 19. Nuo 1960-ųjų Korčnojaus žaidimas tapo daugiapusiškesnis. Korčnojus nugalėjo Krokuvoje 1959-aisiais, surinkęs 8,5 taško iš 11. Taip pat jis dalijosi 1–2 vietas su Samueliu Reševskiu Buenos Airėse 1960-aisiais, surinkęs 13 taškų iš 19, vėliau laimėjo Kordobos turnyre 1960-aisiais su 6 taškais iš 7[6]. Po Korčnojaus pergalės Budapešte 1961-aisiais (Gezos Maročio memorialas) su 11,5 taško iš 15, aplenkiant Bronšteiną ir Miroslavą Filipą, surinkusius 9,5 taško, Korčnojus pradėtas laikyti vienu iš 4 stipriausių pasaulio šachmatininkų kartu su Botviniku, Taliu ir Fišeriu. Tame turnyre taip pat dalyvavo Markas Taimanovas (9 taškai), Lajošas Portišas (9), Vladimiras Simaginas (9), Peteris Delis (9), Volfgangas Ulmanas (8,5), Gedeonas Barča (8), Ištvanas Bilekas (7), Janas Heinas Doneris (6,5) ir Arturas Bisgjė (6).[7]
Kandidatas į pasaulio čempiono titulą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą Korčnojus tarpzoniniame turnyre dalyvavo 1962-aisiais Stokholme. Ten jis surinko 14 taškų iš 22 ir dėl aukštesnių papildomų rodiklių buvo 4-as, o nugalėjo Fišeris. Kandidatų turnyras vyko tais pačiais metais Kiurasao. Ten dalyvavo 8 pretendentai ir su kiekvienu varžovu buvo žaidžiama po 4 partijas. V. Korčnojus užėmė penktą vietą, surinkęs 13,5 taško iš 27 galimų, o nugalėjo Petrosianas (17,5 tšk.).
Korčnojus nugalėjo Havanoje 1963-aisiais, surinkęs 16,5 taško iš 21, bet 1963 m. TSRS čempionate Leningrade, surinkęs 10 taškų iš 19 tarp 20 dalyvių liko 10-as. V. Korčnojus nedalyvavo 1965 m. kandidatų mačuose, nes prastai pasirodė 1964 m. Maskvoje pravestame zoniniame turnyre. Jame V. Korčnojus surinko 5,5 taško iš 12 ir dalijosi tik 5-6 vietomis, todėl nepateko į tarpzoninį turnyrą[8]. Vis dėlto vėliau jis atsitiesė ir sėkmingai žaidė turnyruose: laimėjo Gjuloje 1965-aisiais, surinkęs 14,5 taško iš 15 ir Bukarešte - 1966 m.. Ten jo rezultatas – 12,5 taško iš 14. Kita pergalė buvo Čigorino memorialo turnyre Sočyje 1966-ais, surinkus 11,5 taško iš 15 galimų[9].
Korčnojus dalinosi 3-5 vietas 34-ajame TSRS čempionate Tbilisyje 1966–1967, surinkęs 12 taškų iš 20. 1967 m. Tarpzoniniame turnyre Suse buvo antras ir pateko į Kandidatų mačus. Pirmajame 1968 m. Kandidatų mače, Amsterdame, V. Korčnojus nugalėjo Reševskį rezultatu +3 =5 -0 (trys pergalės, penkerios lygiosios). Pusfinalyje jis įveikė Talį, rezultatu 5,5 – 4,5 ir finale žaidė su Borisu Spaskiu dėl teisės žaisti su pasaulio čempionu Karpovu. Mačas 1968-aisiais įvyko Kijeve, bet Korčnojus pralaimėjo rezultatu 3,5–6,5.
Kitas mačas buvo prieš Deividą Bronšteiną. Jį Korčnojus pralošė rezultatu 2,5 – 3,5. Vėliau Korčnojus žaidė draugišką mačą prieš Anatolijų Karpovą, mačas baigėsi lygiosiomis po 6 partijų. Kitas Korčnojaus mačas vyko prieš Jefimą Gelerį Maskvoje. Korčnojus laimėjo rezultatu 5,5 – 2,5. Tačiau vėliau Viktoras Korčnojus pralošė Petrosianui rezultatu 4,5–5,5.
1973-aisiais vykusiame tarpzoniniame turnyre V. Korčnojus su Karpovu, surinko po 13,5 tšk., bet dėl geresnių papildomų rodiklių V. Korčnojui atiteko pirmoji vieta[10]. 1974-ųjų kandidatų mačuose, ketvirtfinalyje Korčnojus nugalėjo jaunąją brazilų žvaigždę Henrikę Mekingą rezultatu 7,5–5,5. Vėliau Viktoras pusfinalyje nugalėjo Petrosianą. Finale žaidė su Karpovu (Nugalėtojas turėjo žaisti su Fišeriu). Korčnojus pralošė Karpovui, kuris vėliau be kovos buvo paskelbtas pasaulio čempionu, kadangi Robertas Fišeris neatvyko į mačo vietą.
Emigracija iš TSRS
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per kandidatų mačų uždarymo ceremoniją Korčnojus užsiminė apie išvažiavimą iš TSRS. O po 1976-ųjų turnyro Amsterdame jis trumpam pasiliko Nyderlanduose. Tačiau iš ten Korčnojus išvažiavo į Vakarų Vokietiją, o iš jos – į Šveicariją.
Mačai dėl pasaulio čempiono titulo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1978 m. pasaulio čempionato mače Korčnojus žaidė prieš A. Karpovą dėl pasaulio čempiono titulo. Mačas įvyko Bagijo mieste Filipinuose, bet Viktoras Korčnojus pralaimėjo rezultatu 5 – 6 (21-erios lygiosios, kurios nebuvo skaitomos).
1981-aisiais Korčnojus žaidė dar vieną mača dėl čempiono titulo. Pasaulio čempionato mačas vyko Merane, Italijoje. Ten Viktoras pralaimėjo rezultatu 2 – 6 (10 lygiųjų nesiskaito).
Vėlesnė karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Korčnojus dalyvavo 1983/84 m.Kandidatų mačuose, bet į finalą nepateko, nes pralaimėjo pusfinalio mačą Gariui Kasparovui.
Po mačo su Kasparovu Korčnojus vis dar dalyvavo aukšto lygio turnyre, bet jau be rimto pasiruošimo, todėl ir rezultatai nebuvo ypatingai geri. 1985–1987 pasaulio čempionato cikle Korčnojus buvo 13-as iš 16 Kandidatų turnyre[11]. 1988–1990 cikle Korčnojus vėl pateko į finalinį šešioliktuką, bet buvo eliminuotas 1988/90 m.Kandidatų mačų aštuntfinalyje.[12]. 1991–1993 cikle Korčnojus pateko į 1991/93 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalį, bet pralaimėjo J. Timanui.[13]
Korčnojus ir toliau žaidžia turnyruose, pvz., 2006-aisiais dalyvavo daugiau nei 15 turnyrų. Korčnojus nugalėjo 2005-ųjų Kvebeko Monrealyje. 2006-ųjų rugpjūtį Korčnojus nugalėjo Banjolese Ispanijoje, aplenkęs Sergejų Tiviakovą.
2007 sausio FIDE reitingo sąraše [14] Korčnojus, būdamas 75-erių metų, buvo 85-as. Jis yra seniausias žaidėjas, buvęs FIDE pirmajame šimtuke. Antras pagal senumą 2007 sausio pirmajame šimtuke – Aleksandras Beliavskis, kuriam tuo metu buvo 53 metai.
Senjorų šachmatų pasaulio čempionas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2006 rusėjį Arvjė mieste (Aostos slėnis, Italija) V. Korčnojus, surinkęs 9 tšk. iš 11 galimų, laimėjo 16-ąjį senjorų šachmatų pasaulio čempionatą. Po 8 ratų jis turėjo 7,5 taško iš 8, o paskutiniąsias tris partijas sužaidė lygiosiomis[15]. Tai pirmas Korčnojaus laimėtas pasaulinis titulas.
Korčnojaus knygos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Viktoras Korčnojus; Zak, V. G. (1974). Karaliaus gambitas. Batsfordas. ISBN 978-0-7134-2914-5.
- Viktoras Korčnojus (2001). Mano geriausios partijos, 1 dalis: partijos baltaisiais. Trafalgar Square. ISBN 978-3-283-00404-0.
- Viktoras Korčnojus (2002). Mano geriausios partijos, 2 dalis: partijos juodaisiais. Trafalgar Square. ISBN 978-3-283-00405-7.
- Viktoras Korčnojus (2002). Praktiniai bokštiniai endšpiliai. Olms. ISBN 3-283-00401-3.
- Viktoras Korčnojus (2005). Mano geriausios partijos, 3 dalis: Biografija. Trafalgar Square. ISBN 978-3-283-00406-4.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Chess-News Mirė Viktoras Korčnojus“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2016-06-09. Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 7 d..
- ↑ Korčnojaus profilis chessmetrics.com
- ↑ Samuelis Reševskis. Great Chess Upsets, Niujorkas 1976, Arco, p. 244.
- ↑ Karpovas–Korčnojus 1978: Mačo vidaus istorija, Raymond Keene, Batsfordas 1978, p. 10.
- ↑ 5,00 5,01 5,02 5,03 5,04 5,05 5,06 5,07 5,08 5,09 5,10 5,11 5,12 „OlimpBase :: Pasaulio studentų komandinis pasaulio čempionatas :: Viktoras Korčnojus“.
- ↑ Karpovas–Korčnojus 1978, Mačo vidaus istorija, Raymond Keene, p. 10–11
- ↑ Horovicas, I. A. (1962 m. sausio mėn.), "Šachmatų pasaulis: stebėk Korčnojų!", Chess Review 30(1): 3
- ↑ „Moscow 1964“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-11-20. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 10 d..
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Karpovas–Korčnojus 1978: Mačo vidaus istorija, Raymond Keene, Batsfordas 1978
- ↑ Alper Efe. „Anatolijus Karpovas“. Geocities.com. Suarchyvuota iš originalo 2009-10-23. Nuoroda tikrinta 2008-11-23.
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Pasaulio šachmatų čempionatas: 1985-1987 ciklas: Kandidatų turnyras“. Mark-weeks.com. Suarchyvuota iš originalo 2000-01-20. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 4 d..
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Pasaulio šachmatų čempionatas : 1988-1990 ciklas : Kandidatų mačai“. Mark-weeks.com. Suarchyvuota iš originalo 2000-02-03. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 4 d..
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Pasaulio šachmatų čempionatas : 1991-1993 ciklas : Kandidatų mačai“. Mark-weeks.com. Suarchyvuota iš originalo 2000-01-20. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 4 d..
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ FIDE archyvas: 2007 sausio top 100
- ↑ Viktoras Korčnojus laimi Senjorų čempionatą, Chessbase.com naujienos, 23 2006 rugsėjis
Išorinės nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Viktoro Korčnojaus biografija, turnyrai bei partijos
- Viktoras Korčnojus (Chess.com)
- A. Kentler. Interviu su Viktoru Korčnojumi (2006 m.)
- Emilis Sutovskis. Apie Korčnojų
Sporto pozicijos | ||
---|---|---|
Prieš tai: Liubenas Spasovas |
Pasaulio šachmatų vyrų senjorų čempionas 2006–2009 |
Po to: Algimantas Butnorius |