Ternatė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
0°48′ š. pl. 127°20′ r. ilg. / 0.800°š. pl. 127.333°r. ilg.
Ternatė (indonez. Ternate) – nedidelė sala Indonezijoje, Molukuose, šalia vakarinių daug didesnės Halmaheros salos krantų. Plotas – 111 km². Sala vulkaninės kilmės, joje stūkso 1715 m aukščio veiklus Gamalamos ugnikalnis. Šiaurės vakarinėje ugnikalnio papėdėje telkšo Tolirės ežeras. Veši atogrąžų miškai, krūmynai. Pakrantėse driekiasi smėlio paplūdimiai.
Ternatėje 2010 m. gyveno 185,7 tūkst. gyventojų. Pagrindinis miestas ir uostas – Ternatė. Administraciškai sala priklauso Šiaurės Molukų provincijai. Yra oro uostas. Ternatės gyventojai vartoja papuasiškos kilmės ternatiečių kalbą, nors dabar labiausiai paplitusi kreolinė Šiaurės Molukų malajų kalba. Verčiamasi turizmu, prieskonių išvežimu.
Nepaisant mažo dydžio, Ternatė kartu su gretimu Tidoru senovėje buvo svarbiausi Prieskonių salų uostai, per kuriuos buvo išvežami gvazdikėliai. 1257 m. saloje išplito islamas, čia įsikūrė Ternatės sultonatas, kuris dėl prekybos prieskoniais labai praturtėjo. Apie 1512 m. Ternatėje apsigyveno ir jos sultonui tarnavo portugalų jūrininkas Fransiskas Seraunas. Jis įkalbėjo savo buvusį bendražygį Fernandą Magelaną atplaukti pas jį į Ternatę iš rytų ir taip paskatino kelionei aplink pasaulį. 1522 m. portugalai saloje pastatė tvirtovę (Kastelą) ir įsivėlė į nesutarimus su vietos musulmonų valdžia. 1575 m. portugalai buvo priversti apleisti Ternatę ir persikelti į Amboną. XVII a. dėl salos kovėsi ispanai ir olandai, kol 1663 m. pastarieji įsitvirtino. XIX a. Ternatės prekybinė reikšmė sumenko. Iki 2010 m. Ternatės miestas buvo Šiaurės Molukų sostinė (anksčiau – visų Molukų ir Naujosios Gvinėjos), bet vėliau ji perkelta į Sofifį Halmaheroje.
-
Dodoku Ali gyvenvietė ir Gamalamos ugnikalnis -
Olandų Oranjės tvirtovė -
Ternatės miestas -
Saulėlydis virš Ternatės ir Tidoro
