Pereiti prie turinio

Teorema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Teorema (lot. theorema = tezė, reikalaujanti įrodymo; gr. theorema = požiūris, tezė) – dedukcinės teorijos teiginys, kurio teisingumas patvirtinamas įrodymu, remiantis anksčiau įrodytomis teoremomis ir apsibrėžtomis aksiomomis. Teoremos dažniausiai formuluojamos jungiamaisiais sakiniais, kur pirmoji sakinio dalis prasideda žodžiu „jeigu“ (teoremos sąlyga), o antroji dalis - “tai“ - teoremos išvada.[1] Sukeitus vietomis teoremos sąlygą su išvada, gaunama teorema atvirkštinė duotajai, tokios teoremos pavyzdys - atvirkštinė Pitagoro teorema.

Teorema matematikoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Matematikoje teorema yra teiginys, kurio teisingumas yra logiškai įrodytas remiantis anksčiau įrodytomis teoremomis arba aksiomomis.[2] Teoremų įrodinėjimas laikoma pagrindine matematikos sritimi. Pažymėtina, kad „teorema“ skiriasi nuo „teorijos“.

Paprastai teoremomis vadinami tik teiginiai su netrivialiomis išvadomis, kiti teiginiai vadinami lemomis, išvadomis, postulatais.

  1. Valentinas Matiuchinas. Matematika. Teorija. Praktika. – Tiklis:, 2008. – 36 p. ISBN 978-9955-672-08-1
  2. teorema. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-11-05).