Tauragės apskritis (1918–1950)
Tauragės apskritis (1918–1950) | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Administracinis centras | Tauragė | |||
Valsčiai | 15 (1919), 13 (1923), 8 (1949) | |||
1918-1939 | Lietuva | |||
1939-1944 | Šiaulių krašto apygarda | |||
1944-1950 | Lietuvos TSR | |||
Gyventojų | 110 965 (1923), 137 588 (1940), 118 000 (1942) | |||
Plotas | 3 351 km² (1923), 1 693 km² (1949) |
Tauragės apskritis - buvęs Lietuvos Respublikos administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 1918-1950 m. Centras – Tauragė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskritis sudaryta 1918 m. pirmojoje pusėje vokiečių valdžios iš Pajūrio apskrities. 1918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai, 1941–1944 m. Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardai.
1947 m. 1 valsčius perduotas naujai Jurbarko apskričiai, 3 valsčiai – Šilutės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. ji buvo panaikinta ir padalinta į keturias dalis. Didžioji dalis (29) apylinkės pertvarkyta į Tauragės rajoną. Dalis teritorijos perduota Pagėgių rajonui (3 apylinkės), Skaudvilės rajonui (20 apylinkių) ir Šilalės rajonui (18 apylinkių).
1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Tauragės apskritis.
Valsčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:
Valsčius | Laikotarpis | Centras |
Batakių valsčius | 1919–1950 | Batakiai |
Eržvilko valsčius | 1919–1947 | Eržvilkas |
Gaurės valsčius | 1920–1950 | Gaurė |
Kaltinėnų valsčius | 1919–1948 | Kaltinėnai |
Kvėdarnos valsčius | 1919–1948 | Kvėdarna |
Laukuvos valsčius | 1920–1948 | Laukuva |
Pagramančio valsčius | 1919, 1947–1950 | Pagramantis |
Pajūrio valsčius | 1919 | Pajūris |
Sartininkų valsčius | 1919 | Sartininkai |
Sartininkų-Žygaičių valsčius | 1920–1933 | Sartininkai? Žygaičiai? |
Skaudvilės valsčius | 1919–1950 | Skaudvilė |
Šilalės valsčius | 1919–1950 | Šilalė |
Švėkšnos valsčius | 1919–1947 | Švėkšna |
Tauragės valsčius | 1919–1950 | Tauragė |
Upynos valsčius | 1919, 1947–1950 | Upyna |
Vainuto valsčius | 1919–1947 | Vainutas |
Žemaičių Naumiesčio valsčius | 1919–1947 | Žemaičių Naumiestis |
Žygaičių valsčius | 1933–1950 | Žygaičiai |
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 110 965 žmonės:[3]
- Lietuviai – 89,7% (99547);
- Žydai – 5,56% (6168);
- Vokiečiai – 3,36% (3731);
- Rusai – 0,77% (849);
- Lenkai – 0,36% (400);
- Baltarusiai – 0,04% (44);
- Kiti – 0,2% (226).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tauragės apskritis (1918–1950). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- Tauragės apskrities istorija Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
|