Stelmužė
| Stelmužė | ||
|---|---|---|
  Stelmužė |
||
| 55°49′41″š. pl. 26°13′12″r. ilg. / 55.828°š. pl. 26.220°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbrado seniūnija | |
| Gyventojų | 34 | |
 Vikiteka |
Stelmužė | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Штейнензе | |
Stelmužė – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 14 km į šiaurę nuo Zarasų, prie pat Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos (už 1,5 km). Iš Zarasų į Stelmužę veda labai siauras, vingiuotas ir kalnuotas keliukas. Seniūnaitijos centras.
Kaimas garsėja didžiuoju Stelmužės ąžuolu. Stovi medinė Stelmužės bažnyčia (pastatyta 1650 m., architektūros paminklas, joje įrengtas liaudies skulptūros muziejus) su XVIII a. varpine, yra parkas su mauzoliejumi (statytas XVIII a., buvo laidojami dvaro valdytojai), greta ąžuolo yra Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinės. Išlikęs Stelmužės dvaras. Kaimo vakaruose telkšo Stelmužės ežeras, miške į vakarus stūkso Lygumų akmuo.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stelmužės vardas yra nelietuviškas, jį sudaro du etimologiniai sandai – Stel- ir mužė. Pirmasis nėra aiškus – jis gali būti asmenvardinis (gal dvarininkas Steler), gali būti ir bendrinis (pvz., vok. Stelle – „vieta“), o antrasis yra latvių kilmės, kadangi latv. muiža – „dvaras“. Savo ruožtu latv. muiža yra finizmas,[2] plg. lyv. mȯizõ – „dvaras“.[3]
Iki XX a. tarpukario kaimas vadintas Štenenzais (rus. Штейнензе).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stelmužė minima nuo XVI a. 2-osios pusės. Manoma, kad kadaise prie Stelmužės ežero stovėjo Stelmužės pilis. Vėliau čia iškilo Stelmužės dvaras, kurį iš pradžių valdė vokiečių baronai Folkerzambai, po jų – rusų dvarininkai Valujevai (žymiausias iš jų buvo Piotras Valujevas), nuo XX a. pradžios – vokiečiai baronai Hanai.
Iki 1921 m. Stelmužė ir apylinkės priklausė Latvijai (iki 1915 m. – latviškai Kurliandijos gubernijai (didžioji dabartinio Zarasų r. dalis tuomet buvo Kauno gubernijoje), buvo valsčiaus centras. 1921 m. Stelmužė ir siauras teritorijos ruožas tarp jos bei Zarasų iš Latvijos perduotas Lietuvai.[4]
Tarybiniais metais buvo Imbrade veikusio Stelmužės tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| iki 1921 m. | Stelmužės valsčius? | Ilūkstės apskritis |
| 1921?–1950 m. | Imbrado valsčius | Zarasų apskritis |
| 1950–1954 m. | Stelmužės apylinkės centras | Zarasų rajonas |
| 1954–1963 m. | Kiviškių apylinkė | |
| 1963–1995 m. | Imbrado apylinkė | |
| 1995– | Imbrado seniūnija | Zarasų rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1982 m.[9] | 1987 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 156 | 93 | 148 | 118 | 98 | 99 | ||
| 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 88 | 50 | 47 | 34 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Butkus, A. (1995). Latviai (PDF). Kaunas: Æsti. p. 169. ISBN 9986-9034-0-8.
- ↑ „muiža“. Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz. Nuoroda tikrinta 2021-04-12.
- ↑ Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 53
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Stelmužė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 297 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Stelmužė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 401 psl.
- ↑ Stelmužė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 101
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Stelmužė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 566 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-23 iš Wayback Machine projekto.