Skarulių šv. Onos bažnyčia
55°04′43.71″ š. pl. 24°18′42.09″ r. ilg. / 55.0788083°š. pl. 24.3116917°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Jonavos |
| Savivaldybė | Jonavos rajonas |
| Gyvenvietė | Jonava |
| Adresas | Skarulių g. 53 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1622 m. |
| Stilius | renesansas |
Kitos reikšmės – Šv. Onos bažnyčia.
Skarulių šv. Onos bažnyčia - Romos katalikų bažnyčia, esanti Skaruliuose, Jonavos pietrytiniame priemiestyje, Pramonės ir Skarulių gatvių kampe, šalia kelio 143 Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys (100 m į rytus), Neries kairiajame krante. Bažnyčia renesansinė, turi gotikos bruožų. Šventoriuje stovinti varpinė neogotikinė. Šventoriuje taip pat stūkso Skarulių koplyčia, atkelta iš „Achemos“ užimtos teritorijos. Greta bažnyčios yra Skarulių kapinės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bajorai Vaclovas Andrejevičius, Grigorijus Andrejevičius, Motiejus Petraškevičius ir Stanislovas Bagdonavičius medinei bažnyčiai 1522 m. atidavė Lipnikų dvarą, prie kurio pastatyta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, šventųjų Jurgio, Mikalojaus, Martyno ir Onos bažnyčia.[1] Lipnikai XVI a. pabaigoje atiteko Skorulskiams ir jau 1592 m. vadinami Skaruliais.
Skorulskiai vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdžiu 1620–1622 m. pastatė naują mūrinę. Senosios vietoje pastatytos mūrinės bažnyčios fundatorius buvo Andriejus Skorulskis. Paliktas tik šv. Onos vardas. XVI a. pabaigoje, 1582–1584 m., A. Skorulskis kaip dvariškis lydėjo kunigaikštį Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį į Šventąją Žemę. Buvo aplankyta Italija, Kreta, Kipras, Sirija, Palestina, Egiptas. Radvila Našlaitėlis ir jo palyda buvo bene vieni pirmųjų piligrimų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, pasiekusių Kristaus gyvenimo ir kančios vietas. Tokie žygiai į Šventąją Žemę tais laikais dar buvo retas, pavojingas ir brangus dalykas, tačiau būtent piligrimystė imta laikyti akivaizdžiausia tikėjimo išraiška. Neabejotina, kad naujoji bažnyčia kaip padėkos ženklas Dievui įamžino sėkmingą dvejus metus trukusią piligrimystę. Ją mena priekiniame bažnyčios fasade, virš durų, taip pat didžiajame altoriuje išlikęs vadinamasis Jeruzalės kryžius – šv. Kapo riterio ženklas (mat abiem piligrimams šv. Kapo bazilikoje buvo suteiktas šv. Kapo riterio vardas).
Parapijai 1744 m. priklausė Kulvos bažnytkaimis ir 32 kaimai. Nuo 1777 m. veikė parapinė Skarulių mokykla. Bažnyčia 1656 ir 1812 m. apdegė. Po gaisrų suremontuota. Klebonijai 1832 m. priklausė Kunigiškių kaimas.
1898 m. pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčioje buvo Švč. Marijos paveikslas (parapijiečiai manė jį esant stebuklingą)[1]. Paveikslas kartu su altoriumi 1906 m. sudegė. 1782 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis, XIX a. pabaigoje – tik lenkų. Pamaldos lietuvių kalba (perpus su lenkų) pradėtos laikyti nuo 1925 m.
Traukdamasi Raudonoji Armija 1941 m. birželio 22 d. nužudė Skarulių kleboną Pranciškų Vitkevičių, Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę ir Vilniaus krašto kunigą Zigmą Stankevičių (palaidoti šventoriuje). Šie kunigai kaip XX a. tikėjimo liudytojai minint Didįjį krikščionybės jubiliejų buvo įtraukti į XX a. bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą).
Skaruliai – istorinė, daug senesnė už Jonavą gyvenvietė. Tačiau sunyko dėl užterštos aplinkos, kai 1965 m. netoliese buvo pastatyta Azotinių trąšų gamykla. Po 1989 m. kovo 20 d. įvykusios avarijos Jonavos „Azote" kaimas visiškai buvo iškeltas. 2003 m. balandžio mėn. Skarulių parapija panaikinta. Skarulių šv. Onos bažnyčia tapo antrąja Jonavos parapijos bažnyčia.
2010 m. Šv. Onos atlaidais garsėjančios Skarulių šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas Jonavos rajone LR kultūros ministro įsakymu paskelbtas saugomu valstybės.
(unik. kodas 964).[2]
Į pietvakarius nuo bažnyčios rasti Skarulių pilkapiai.
(unik. kodas 21498).[3]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia renesansinė, turi ir gotikos bruožų, raudonų plytų, stačiakampio plano, bebokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų. Jas dengia kryžminiai skliautai, skiria pilioriai. Šventoriaus tvora 2 m aukščio, tinkuoto mūro. Jame stovi neogotikinė mūrinė varpinė (pastatyta 1898 m.). Varpinėje yra 2 vertingi Johano Delamarso lieti varpai. Yra XVII a. medžio skulptūrų.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Žiemą -
Varpinė -
Apsidė nuo kapinių pusės -
Bažnyčia su varpine – skirtingo stiliaus pastatai -
Vaizdas į vargonų chorą -
Jeruzalės kryžius virš įėjimo
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Tojana Račiūnaitė, Rūta Kasiulytė. Madona su auskarais: Rykantų Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo tyrimai ir restauravimas leidykla.vda.lt, p. 312
- ↑ „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-04-04.
- ↑ „Skaruliai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-04-04.
