Sibiro chanatas – totorių kilmės chanatas Vakarų Sibire, tarp Uralo kalnų ir Jenisiejaus upės. Gyvavo nuo XV a. pab. iki 1598 m. Sostinė – Čimgi Tura, vėliau – Kašlykas. Tai buvo toliausiai į šiaurę nutolusi musulmonų valstybė. Alternatyvūs pavadinimai – Tiumenės chanatas (1468–1495), Iskersko jurtas (1495–1582).
Sibiro chanatas susiformavo nusilpus Džoči palikuonių valdomai Aukso Ordai. Pirmuoju chanato chanu tapo Čaimuga iš Čimgi Turos (dab. Tiumenė). Jis užėmė teritoriją tarp Tobolo ir Irtyšiaus. Dėl to kilo karas tarp mongolų ir totorių. Mongolų chanas Ibakchanas užėmė Čimgi Turą, tačiau totoriai įkūrė naują sostinę Kašlyke. Per visą chanato gyvavimo laikotarpį nuolat vyko karai tarp mongolų kilmės šaibanidų klano ir totorių taibugidų klano.
1552 m. Rusijai užėmus Kazanę tabugidų klano chanas Jadigaras bandė siekti taikos su Rusija, tačiau buvo nuverstas šaibanidų chano Kučiumo. Jis siekė islamizuoti Sibiro totorius, praktikavusius šamanizmą. Jis sugriovė rusų pirklių postus, todėl į chanatą karinę ekspediciją pasiuntė Jermakas. 1584 m. Kučiumo armija nukovė Jermaką ir iš dalies atstatė savo valdžią. Tačiau rusai palaipsniui užkariavo visą Sibiro chanatą, 1598 m. nugalėtas Kučiumas pasitraukė į Nogajų Ordą.
