Sevežo kunigaikštystė

	Księstwo Siewierskie ; Sevežo kunigaikštystė
	Lenkijos karalystės dalis nuo 1443
	Location of Kunigaikštystė ATR žemėlapyje
Sostinė	Sevežas
Kalbos	lenkų
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Bytomo	1312 m., 1312
- Aneksavo Prūsija	1795 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sevežo kunigaikštystė (lenk. Księstwo Siewierskie, lot. Ducatus Severiensis) – kunigaikštystė su sostine Sevežu (Siewierz).

Iš pradžių šios žemės buvo Krokuvos žemės dalis, kuri buvo Mažosios Lenkijos dalis. Kunigaikštystė buvo įkurta maždaug 1341 m., Lenkijos karalystės skilimo laikais ir tapo priklausomas nuo Silezijos. Ji buvo viena iš daugelio Silezijos kunigaikštysčių. Iki 1443 m. ją valdė Piastai ir Bohemijos karalius.

1443 m. kardinolas Zbignevas Olesnickis (Zbigniew Oleśnicki) už 6000 sidabrinių grašių nupirko Sevežo kunigaikštystę, ir ji tapo Krokuvos vyskupų nuosavybe. Nuo tada Sevežo kunigaikštystės sritys vėl tapo Mažosios Lenkijos dalimi, kurios centru tapo Krokuva (tuo pat metu nutrūko kunigaikštystės ryšiai su Silezija). Ši mažytė kunigaikštystė turėjo savo įstatymus, iždą, kariuomenę.

Napoleono maršalas *Jean Lannes*, kuriam Napoleonas buvo suteikęs Sevežo kunigaikščio titulą

1790 m. Didysis Seimas formaliai įjungė Sevežo kunigaikštystę į Abiejų Tautų Respubliką (Lenkijos karalystės karūna). 1795 m. kunigaikštystė (ši Mažosios Lenkijos dalis) ir gretimi rajonai buvo Prūsijos aneksuoti, kurioje buvo sudaryta Naujosios Silezijos provincija (Neuschlesien). 1800 m. vyskupai iš Sevežo pasitraukė.
1807 m. kunigaikštystė buvo trumpam atkurta Napoleono ir padovanota Prancūzijos maršalui Žanui Lanui.

Vienos kongresas 1814–1815 m. kunigaikštystę priskyrė Rusijos valdomai Lenkijai. 1918 m. buvusios Sevežo kunigaikštystės žemės tapo Lenkijos respublikos dalimi. 1939–1945 m. Sevežo žemės buvo laikomos Vokietijos dalimi. Šios žemės buvo grąžintos Lenkijai 1945 m., išsivadavus iš vokiečių okupacijos.

Krokuvos vyskupai iki 1951 m. titulavo save Sevežo kunigaikščiais.