Seru Epenisa Cakobau

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Seru Epenisa Cakobau (1815 m. – 1883 m.) buvo Fidžio valdovas ir karvedys, kuris suvienijo šalį sutelkdamas bekariaujančias gentis po savo vėliava. Cakobau buvo tituluojamas Tui Viti (Fidžio karaliumi) nuo 1871 m. birželio 5 d. iki 1874 m. spalio 10 d., kol šalis buvo perduota Jungtinės Karalystės valdovei karalienei Viktorijai

Bau vyko daug pasipriešinimo kovų, kurios truko beveik 100 metų ir to rezultatas buvo Seru tėvo, karvedžio Tanoa Visawaqa tremtis XIX a. pr., po to, kai jis kartu su savo kariais nužudė Bau vadą Vuaniivi Ratu Raiwalui netoli Vanuabalavu ir įvykdė kitas žmogžudystes bei represijas. Tėvo tremties laikotarpiu Seru buvo leista pasilikti Bau. Jis gavo valdžią surengdamas sąmokslą prieš Lasakau žmones ir nuversdamas Roko Tui Bau Vuani-ivi klaną, kuriam vadovavo Ratu Ravulo Vakayaliyalo 1837 m.; tada grąžino savo tėvą, kaip vadovaujantį Bau karvedį. Seru buvo suteiktas vardas „Šimtakojis“ arba Fidži kalba „Cikinovu“, nes jis „judėjo lėtai ir smogė skaudžiai“, o vėliau jis buvo vadinamas „Cakobau“ arba „Bau naikintoju“, dėl to, kad jis sunaikino tai, kas buvo Bau ir pastatė naują Bau, kuriam vadovavo karvedys. Paskutinis trumpas vadų maištas prieš karaliaus Seru valdymą buvo Kaba mūšis (tai kaimas, esantis Bau Tikina netoli Bau salos), maištą sustabdė karalius Seru padedant Tongos karaliui. Neseniai su religiniu užsidegimu priėmęs krikščionybę mūšio lauke, Ratu Seru atleido visiems belaisviams, kurie seniau būtų pažeminti, nužudyti ir suvalgyti ceremonijos metu.

Cakobau pradėjo kaip Bau salos valdovas – šį titulą paveldėjo iš savo tėvo, Tanoa Visawaqa, 1852 m. gruodžio 10 d. Kadangi Bau valdovas turėjo siuzerenitetą visam Fidžiui, Cakobau tapo faktiniu visos šalies valdovu. Tokia situacija buvo nepriimtina kitiems genčių vadams, kurie laikė jį „pirmuoju tarp lygių“. Dėl tokio požiūrio Cakobau užtruko 19 metų kariaudamas su įvairiomis gentimis, kol galiausiai suvienijo šalį po savo vėliava. 1865 m. buvo įsteigta Nepriklausomų Viti Karalysčių Konfederacija, kurios Asamblėjos pirmininku tapo Cakobau. Po dvejų metų konfederacija skilo į Bau karalystę, kurią valdė Cakobau, ir Lau konfederaciją. Užsitikrinęs Fidžio gyventojų iš kitų šalių paramą, 1871 m. jis pagaliau sukūrė vieningą Fidžio karalystę su sostine Levukoje. Cakobau nusprendė pasirinkti konstitucinę monarchiją kaip valdymo būdą. Pirmasis parlamentas buvo sušauktas tų pačių metų lapkritį. Ir parlamente, ir vyriausybėje dominavo užsieniečiai.

JAV vyriausybė pripažino Cakobau kaip suvienyto Fidžio karalių daug anksčiau nei tai padarė genčių vadai pačiame Fidžyje. Tai padėjo karaliui iš pradžių, tačiau vėliau atsirado nepageidaujamų pasekmių. JAV vyriausybė laikė jį atsakingu už Džono Brauno Viljamo, Amerikos konsulo namų padegimą 1849 m. ir pareikalavo 44000 dolerių kompensacijos. Nesugebėdamas jos sumokėti ir bijodamas JAV invazijos bei okupacijos, Cakobau nusprendė perleisti salas Jungtinei Karalystei. Vienas iš jo motyvų buvo galimybė, kad Britų imperija atneš civilizaciją ir krikščionybę į Fidžį. Cakobau, buvęs kanibalas, atsivertė į krikščionybę 1854 m. Jis išlaikė Bau valdovo titulą iki pat mirties 1883 m.

Cakobau vardas yra gerbiamas dabartiniame Fidžyje, kadangi dauguma šalies lyderių buvo tiesioginiai Cakobau palikuonys. Jo proanūkis Seras Džordžas Cakobau buvo pirmasis Fidžio gubernatorius (1973–1983), gimęs salose. Kitas palikuonis, Epeli Nailatikau, yra dabartinis Fidžio atstovų rūmų pirmininkas. Kamisese Mara, vienas dabartinio Fidžio įkūrėjų, taip pat yra Cakobau palikuonis. Daugybė Cakobau palikuonių yra Fidžio politinio, akademinio ir karinio elito nariai.