Saošjantas
Saošjantas – zoroastrizme pasaulio gelbėtojas, gimsiąs laikų pabaigoje.
Gatose terminas vartojamas, kalbant apie paties pranašo Zaratustros misiją ir jo sekėjus, „nešančius malonę“ žmonijai. Kai kada daugiskaitinė žodžio forma vartojama, turint galvoje religinius lyderius.
Iš Gatų eilučių galima daryti prielaidą, jog Zaratustra buvo kupinas artėjančios pasaulio pabaigos pojūčio, privertusio jį numatyti, kad Ahūra Mazda pasiųs „vyrą, kuris yra geresnis negu geras vyras“ – Saošjantą. Šis žodis paraidžiui reiškia „tą, kuris atneš malonę“. Saošjantui bus apreikšta tiesa, jis ves žmoniją galutinėje kovoje prieš blogį. Tikėtina, jog Zaratustra suprato, neišgyvensiąs tiek, kad pamatytų Frašo-kereti amžių.
Zaratustros sekėjai karštai laukė Saošjanto atėjimo, tikėdami, kad Saošjantas kils iš pranašo sėklos, stebuklingai išsaugotos ežero gelmėse (Avestoje vadinamas Kasaoya ežeru). Sakoma, kad priartėjus laikų pabaigai mergelė maudysis šiame ežere, taps nėščia nuo pranašo ir tinkamu metu pagimdys sūnų, pavadintą Astvat-ereta – „Jis, kuris įvykdo teisingumą“ (pagal Zaratustros pasakytus žodžius: „Mano teisingumas įvykdytas“).
Nepaisant antgamtinio prasidėjimo, pagal Zaratustros mokymą, Saošjantas gims žemiškiems tėvams. Saošjantas dalyvaus kosminėse grumtynėse, lydimas karalių ir herojų, taip pat Khvarenah (dieviškosios galios).[1]
Zoroastrų tradicijoje numatyti trys ateities gelbėtojai, po vieną kiekvieno 1000 metų laikotarpio pabaigoje. Tai apima 3000 paskutiniųjų pasaulio metų. Visi trys gims mergelėms, bus pradėti joms maudantis ežere, stebuklingai išsaugojusiame pranašo Zaratustros sėklą. Pirmasis bus pavadintas Hušedaru, antrasis Hušedarmahu, o trečiasis bus Saošjantas, vesiąs žmoniją į galutinę kovą prieš neteisybę.
Galiausiai Ahūra Mazda triumfuos, jo patikėtinis Saošjantas prikels mirusiuosius. Jų kūnai bus atgaivinti amžinam tobulumui, sielos apvalytos ir vėl suvienytos su Dievu. Tuomet laikas pasibaigs, tiesa/teisingumas (aša) ir nemirtingumas nuo tada bus amžini.