Saldžiosios ceratonijos lipai
Saldžiosios ceratonijos lipai (angl. locust bean gum, LBG, carob gum, carob bean gum, carobin), E410 – lipai, išskiriami iš saldžiosios ceratonijos (Ceratonia siliqua) sėklų. Naudojami kaip maisto priedas (tirštiklis, stabilizatorius, standiklis, emulsiklis).
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cheminė sudėtis panaši į pupenės sakus. Tai balti ar gelsvi milteliai, sudaryti iš didžiamolekulio polisacharido, sudaryto iš galaktomanano – glikozidiniais ryšiais sujungtų galaktozės ir manozės liekanų (apie 2000 liekanų).
Iš trijų komerciškai pardavinėjamų galaktomananų (ceratonijos, pupenės ir cezalpinijų lipai) ceratonijos lipai turi mažiausia galaktozės (20%). Ceratonijos lipuose manozės ir galaktozės santykis yra 3,5:1, pupenės lipuose – 1,8:1 ir cezalpinijų lipuose – 3,0:1
Tirpsta vandenyje ir sudaro zolį, kurio pH yra tarp 5,4 ir 7,0. Įdėjus šiek tiek natrio borato šis zolis virsta geliu. Vėsiame vandenyje tirpsta prasčiau, nei pupenės lipai. Šaltame vandenyje netirpsta, todėl tirpinamas kaitinant. Visiškai ištirpsta +85 °C temperatūroje.
Produktuose gerai išlaiko įvairius skonius.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maisto pramonė naudojami kaip tirštiklis ir geliacijos priedas (angl. gelling agent).
Milteliai iš sutrintų ankščių yra saldūs, jų gardis panašus į šokolado. Naudojami maistui saldinti kaip šokolado pakaitalas, kaip priedas gyvulėlių ėdale.
Lipai apsaugo šaldomus tirpalus nuo ledo kristalų susidarymo, nes sudaro gelį. Todėl naudojamas ledų ir įvairių šaldytų desertų (pvz., pieninių), sūrių, padažų gamyboje.
Taip pat naudojami kaip popieriaus gamyboje, tekstilės gaminiams standinti, kosmetikos gaminiuose, kaip gardžio stipriklis cigaretėse. Kaip priedas dedamas į batų tepalą ir insekticidus.[1] Tirpus vandenyje.[2]
Ceratonijų lipai yra suderinami su kitais lipais ir tirštikliais (karageninu, agaru, ksantanu), kartu jie sudaro tvirtesnius ir elastingesnius gelius.
Gavyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ekstrahuojamas iš saldžiosios ceratonijos, augančios daugiausia Viduržemio regione, sėklų. Sėkloje luobelė užima 30–33% masės, endospermas 42–46%, gemalas – 23–25%.[3] Sėklos bręsta ilgose ankštyse, kurios būna smulkinamos, kad eitų sėklas atskirti nuo minkštimo. Sėklų luobelės atskiriamos apdorojus rūgštimi. Sėklos be luobelių perskeliamos ir malamos lengvai spaudžiant. Tuomet trapūs gemalai sutrupa, o tvirtesnis endospermas lieka sveikas. Gemalų kruopos nusijojamos, o atskirti endospermai sumalami, taip gaunant saldžiosios ceratonijos lipų miltelius.[4]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Locust Bean Gum Powder [1] Archyvuota kopija 2017-07-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Martin Chaplin: Locus bean gum, London South Bank University, web page.
- ↑ Dakia P.A., etc (2007) Composition and physicochemical properties of locust bean gum extracted from whole seeds by acid or water dehulling pre-treatment[neveikianti nuoroda]. In Food Hydrocolloids, Volume 22, Issue 5, July 2008, p. 807–818
- ↑ CyberColloids: Locus bean gum production Archyvuota kopija 2011-05-27 iš Wayback Machine projekto., CyberColloids, Hydrocolloids research and development webpage.