Raudonieji urvai
44°51′58.52″ š. pl. 34°20′54.36″ r. ilg. / 44.8662556°š. pl. 34.3484333°r. ilg.
Raudonieji urvai arba Kizil-Koba (ukr. Червоні печери, Кизил-Коба, rus. Красные пещеры, Кизил-Коба, krym. Qızıl Qoba, Къызыл Къоба) – kelių urvų sistema Krymo kalnuose Dolgorukovskio plynaukštė 3 km nuo Perevalnojės kaimelio Simferopolio rajone.
Kizil-Koba – didžiausias Krymo urvas. Bendras ištirtų urvų ilgis šiuo metu yra apie 25 km, plotas – 64000 km², tūris – 270000 m³, aukščių skirtumas – 275 m. Atskirų salių ilgis – apie 70-80 m, aukštis – iki 145 m (Mėlynojo lašo salė). Lankytojams atviroje urvo pradžioje (apie 500 m) temperatūra ištisus metus būna + 10-13 °C. Apatinių aukštų vidutinė temperatūra 8,1-9,0 °C. Sistemą sudaro keletas urvų, suformuojančių požeminį šešių aukštų labirintą,[1] todėl į apatinius Raudonų urvų aukštus lankytojai įleidžiami tik su gidais.
Pirmu urvo aukštu teka požeminė upė Kizilkobinka. Urvuose nemažai ežerų, krioklių, sifonų. Čia yra ir vienas didžiausių stalaktitų Europoje – jo ilgis siekia 8 m, amžius – apie 8000 metų.
Urvus suformavo Kizilkobinkos upė, kuri, ištekėdama iš urvo, krenta žemyn, sudarydama Su-Učchano krioklį.
Kizil-Koba žinomas ir kaip archeologijos paminklas. Jame prieš 2,5 tūkst. metų gyveno žmonės, kuriuos mokslininkai priskiria vadinamajai kizilkobiečių kultūrai (tikėtiniems kimeriečių protėviams).
1989 m. urve buvo įrengtas ekskursinis 500 metrų ilgio maršrutas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kizilkobinkos upė urve.
-
Ekskursinis maršrutas.
-
Stalagmitas "Urvo šeimininkas".
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 230
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- А. А. Щепинский, «Красные пещеры» (научно-популярный очерк и путеводитель, 1987) Archyvuota kopija 2009-03-22 iš Wayback Machine projekto.
- Путешествия – Красная пещера (информация, фото) Archyvuota kopija 2012-06-02 iš Wayback Machine projekto.