Ratnyčia (upė)
| Ratnyčia | |
|---|---|
 Ratnyčios upė Dainavos girioje už Kermušijos
| |
| Ilgis | 33 / 12,7[1][2] km |
| Baseino plotas | 171,5[2] km² |
| Vidutinis debitas | 1,31[3] m³/s |
| Ištakos | Šklėrių pelkė |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys |  Lietuva
|
 Vikiteka |
Ratnyčia |
Ratnyčia (arba Ratnyčėlė) – upė pietų Lietuvoje, daugiausia Druskininkų savivaldybėje; dešinysis Nemuno intakas.
Prasideda Varėnos rajone, Šklėrių pelkėje, esančioje Dainavos girioje, į pietvakarius nuo Dūbo. Teka į pietvakarius 3 km Lietuvos teritorija, prateka pro Dūbo ežerą, toliau 11 km teka Gudijos teritorija (ten vadinama Kusenka), 3 km – Lietuvos–Gudijos siena. Tada pasuka į šiaurę ir teka vėl per Lietuvą (Druskininkų sav.). Prateka Latežerio ežerą, nuo kurio vadinama Ratnyčia.[4] Vinguriuodama upė teka vakarų, šiaurės vakarų kryptimi. Teka Dainavos lyguma per Kermušijos, Naujasodės, Ratnyčios miškus. Įteka į Nemuną 448 km nuo jo žiočių, Druskininkuose.
Didžiausi intakai – Cimokinė (dešinysis), Ratnyčėlė (kairysis).
Upės vagos vidutinis nuolydis – 251 cm/km.[3] Druskininkuose upė užtvenkta (5 ha tvenkinys, nuo 1981 m.), pakrantėje įrengtas sveikatingumo takas, sudarytos kaskados.
Gyvenvietės prie Ratnyčios (nuo Latežerio): Latežeris, Jaskonys, Naujasodė, Ratnyčia, Druskininkai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upėvardžio pirminė lytis lyginama su Ratnė, Ratnia. Kildinama iš žodžio ratas („apskritimas, lankstas“), ratu („aplink“).[5]
-
Ratnyčia ties K. Dineikos parku -
Ratnyčios upė Druskininkuose -
Lieptas per Ratnyčią (dail. Napoleonas Orda, 1868 m.) -
Ratnyčia Naujasodėje A. Česnulio skulptūrų parke
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rotniczanka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 812 psl. (lenk.)
- ↑ skaičiuojant nuo Latežerio
- ↑ 2,0 2,1 B. Gailiušis, J. Jablonskis, M. Kovalenkovienė. Lietuvos upės: Hidrografija ir nuotėkis. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001.
- ↑ 3,0 3,1 Algirdas Rainys. Ratnyčia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ Ratnyčia (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 512
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.