Rūgšties disociacijos konstanta

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rūgšties disociacijos konstanta (rūgštingumo konstanta) – pusiausvyros konstantos rūšis kuri apibūdina vandenilio jonų atskilimo laipsnį nuo vandenyje ištirpusios rūgšties. Svarbu įsidėmėti, kad H₂O koncentracija yra praleidžiama rašant išraišką, kuri pasižymėjus rūgštį bendra forma kaip HA atrodo taip:

HA(aq) + H₂O(l) --> H₃O⁺(aq) + A^–(aq)

$K_{a}={\frac {[{\mbox{H}}_{3}{\mbox{O}}^{+}][{\mbox{A}}^{-}]}{[{\mbox{HA}}]}}$

Kadangi paprastai gaunami labai „negražūs“ skaičiai tai panašiu stiliumi kaip ir pH, gali būti išreiškiama ir pKa:

pK_a = − log₁₀ K_a

Čia tik svarbu nesusipainioti, nes kuo didesnė K_a (ar mažesnė pK_a) tuo rūgštis stipresnė.

Bazės disociacijos konstanta

Lygiai tokiu pat stiliumi išreiškiamas ir bazingumas (Kb):

A^–(aq) + H₂O(l) ⇌ HA(aq) + OH^–(aq)

$K_{b}={\frac {[{\mbox{HA}}][{\mbox{OH}}^{-}]}{[{\mbox{A}}^{-}]}}$

pK_b = − log₁₀ K_b

Ryšys tarp Ka ir jos konjuguotos bazės Kb

Sudauginus šias konstantas gauname Kw kuri yra lygi 1.0 × 10^-14 esant 25 °C. Formulėmis tai atrodo taip:

K_aK_b = K_w

pK_a + pK_b = pK_w