Pietų karinė apygarda
Pietų karinė apygarda | |
---|---|
Rusvai pažymėta teritorija - Pietų karinė apygarda | |
Veikimo laikas | 2010-dabar |
Valstybė | Rusija |
Pavaldus | Rusijos ginkluotosios pajėgos |
Rūšis | karinė apygarda |
Yra dalis | Rusijos Federacijos gynybos ministerija |
Būstinė | Rostovas prie Dono |
Vadovybė | |
Vadas | generolas pulkininkas Aleksandras Galkinas |
Štabo viršininkas | generolas majoras Nikolajus Peresleginas |
vado pavaduotojas | generolas majoras Ivanas Buvalcevas |
Pietų karinė apygarda (rus. Южный военный округ (Россия)) – Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų teritorinis karinis administracinis vienetas šalies pietuose (prie Juodosios jūros, Šiaurės Kaukazas), kurio paskirtis ginti valstybės europinės dalies pietus. Štabas – Rostove prie Dono.
Apygarda įsteigta RF prezidento 2010 m. rugsėjo 20 d. įsaku Nr. 1144.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pietų karinė apygarda (VKA) įkurta vykdant Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformą (2008–2010 m.) iš ankstesnės Šiaurės Kaukazo karinės apygardos.
Į karinę apygardą įeina Juodosios jūros laivynas, Kaspijos flotilė bei 4-asis KOP ir OEG junginys.
Šiuo metu VKA kariuomenė dislokuota dviejose Rusijos Federacijos federalinėse apygardose (Pietų ir Šiaurės Kaukazo federalinės apygardos).
Vakarų karinė apygarda yra teritorijose šių Rusijos Federacijos subjektų:
- respublikų – Adygėja, Dagestanas, Ingušija, Kabardos Balkarija, Kalmukija, Karačiajų Čerkesija, Šiaurės Osetija, Čečėnija;
- kraštų – Krasnodaro ir Stavropolio
- sričių – Astrachanės, Rostovo, Volgogrado;[1].
Apygardai priskirtos ir 4 karinės bazės užsienio šalyse: Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Armėnijoje ir Ukrainoje (Sevastopolis).
VKA vadui pavaldūs visi apygardos teritorijoje dislokuoti RF ginkluotųjų pajėgų junginiai bei kitos formuotės, išskyrus strateginės paskirties raketinę kariuomenę ir kosminę kariuomenę (egzistavo iki 2011 m. gruodžio 1 d.). Be to, operatyviniame lygyje jam pavaldūs VRM vidaus kariuomenės, Federalinės saugumo tarnybos Pasienio tarnybos, taip pat Ypatingųjų situacijų ministerijos bei kitų RF ministerijų ir žinybų kariniai daliniai, veikiantys apygardos teritorijoje.[2].
Pietų karinės apygardos kariuomenės sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2 armijos (49-oji ir 58-oji)4 5 Archyvuota kopija 2010-12-11 iš Wayback Machine projekto., kurių sudėtyje:
- 7 motošaulių brigados:
- 8-oji atskiroji gvardijos motošaulių brigada (8 гв. омсбр) (Borzojus, Čečėnija).
- 17-oji atskiroji gvardijos motošaulių brigada (17 гв. омсбр) (Šali, Čečėnija).
- 18-oji atskiroji gvardijos motošaulių brigada (18 гв. омсбр) (Chankala, Čečėnija).
- 19-oji atskiroji motošaulių brigada (19 омсбр) (Sputnikas, Šiaurės Osetija).
- 20-oji atskiroji gvardijos motošaulių brigada (20 гв. омсбр) (Volgogradas).
- 136-oji gvardijos motošaulių brigada (136 гв. мсбр) (Buinakskas, Dagestanas).
- 205-oji atskiroji motošaulių brigada (205 омсбр) (Budionovskas).
- 1 žvalgybos brigada:
- 100-oji atskiroji žvalgybos brigada (100 орбр) (Mozdokas).
- 1 desanto šturmo brigada:
- 56-oji atskiroji gvardijos desanto šturmo brigada (56 гв. одшбр) (Kamyšinas).
- 2 kalnų brigados:
- 33-oji atskiroji kalnų motošaulių brigada (33 огмсбр) (Botlichas, Dagestanas).
- 34-oji atskiroji kalnų motošaulių brigada (34 огмсбр) (Zelenčiukskaja, Karačiajų Čerkesija).
- 2 specialiosios paskirties brigados (specnazas):
- 10-oji atskiroji specialiosios paskirties brigada (10 обрСпН)
- 22-oji atskiroji gvardijos specialiosios paskirties brigada (22 обрСпН)
- 3 karinės bazės:
- 4-oji karinė bazė Šiaurės Osetijoje (įkurta 19-osios motošaulių divizijos 693-ojo motošaulių pulko pagrindu).
- 7-oji karinė bazė Abchazijoje (įkurta 131-osios atskirosios Maikopo motošaulių brigados pagrindu).
- 102-oji Rusijos karinė bazė Armėnijoje (įkurta 73-osios atskirosios motošaulių brigados pagrindu):
- 73-oji atskiroji motošaulių brigada (73 омсбр)
- 76-oji atskiroji motošaulių brigada (76 омсбр)
- 7 motošaulių brigados:
- Oro desanto kariuomenė:
- 7-oji gvardijos desanto šturmo kalnų divizija (7 гв. дшд(г)).
- Jūrų pėstininkai:
- 810-oji jūrų pėstininkų brigada (810 брмп) (pavaldi Juodosios jūros laivynui);
- 2 atskirieji jūrų pėstininkų batalionai (обмп) (pavaldūs Kaspijos flotilei).
- Oro desanto kariuomenė:
- 4-asis KOP ir OEG junginys
- Juodosios jūros laivyno aviacija
- Kaspijos flotilės aviacija (atskiroji sraigtasparnių grandis, овз)
Karinis jūrų laivynas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pietų karinės apygardos kariuomenės ginkluotė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sausumos kariuomenė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Taktinių raketų kompleksai „Točka“ – 12
- Tankai T-62, T-72, T-80, T-90 – 287
- Pėstininkų kovos mašinos (БМП) – 360
- Šarvuotieji transporteriai (БТР) – 269
- Artilerijos savaeigės – 324
- Reaktyvinės salvinės kovos mašinos – 170
- Zenitinės raketų savaeigės „Tor“ ir „Osa“ – 72
Karinių oro pajėgos ir oro erdvės gynyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bombonešiai Su-24 – 100 (iš jų 28 – žvalgybinis variantas)
- Šturmuotuvai Su-25 – 42
- Naikintuvai Su-27 – 42
- Naikintuvai MiG-29 – 60
- Atakos sraigtasparniai Mi-24 – 40
- Atakos sraigtasparniai Mi-28N – 5
- Zenitiniai raketų kompleksai „Buk“ – 2 divizionai
- Zenitiniai raketų kompleksai S-300PM – 5 divizionai
Juodosios jūros laivynas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Raketiniai kreiseriai – 1
- Didieji priešpovandeniniai laivai – 2
- Sargybiniai laivai – 2
- Mažieji priešpovandeniniai laivai – 7
- Mažieji raketiniai laivai – 4
- Raketiniai kateriai – 5
- Minų traleriai – 9
- Desantiniai laivai – 7
- Povandeniniai laivai – 1
Kaspijos flotilė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sargybiniai laivai – 1
- Raketiniai kateriai – 5
- Artilerijos kateriai – 1
- Desantiniai laivai – 2
- Minų traleriai – 2
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Указ Президента Российской Федерации от 20 сентября 2010 года № 1144 «О военно-административном делении Российской Федерации» Archyvuota kopija 2012-03-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Западный военный округ Archyvuota kopija 2014-01-04 iš Wayback Machine projekto.