Petras Auštrevičius
Petras Auštrevičius | |
---|---|
2023 m. | |
Gimė | 1963 m. gegužės 16 d. Juodšiliuose, Vilniaus raj. |
Sutuoktinis (-ė) | Gintarė |
Vaikai | Vytenis, Vainius |
Veikla | diplomatas, Lietuvos politikas, Europos Parlamento narys |
Partija | Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Atnaujinkime Europą (Renew Europe) |
Alma mater |
|
Petras Auštrevičius (g. 1963 m. gegužės 16 d. Juodšiliuose, Vilniaus raj[1]) – diplomatas, Lietuvos politikas, nuo 2014 m. Europos Parlamento narys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradinę mokyklą baigė Juodšiliuose, iki 1981 m. mokėsi Vilniaus 39-ojoje vidurinėje mokykloje.
1986 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1992 m. studijavo diplomatiją Stanfordo universiteto Hooverio institute.
1986–1991 m. Mokslų akademijos Ekonomikos instituto asistentas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1988–1991 m. doktorantas.
1991–1992 m. LR URM vyresnysis specialistas, ministerijos pirmasis sekretorius, 1992–1993 m. Šiaurės Europos šalių skyriaus vedėjas, 1993 m. laikinasis reikalų patikėtinis, o 1994–1998 m. ambasadorius Suomijoje.
1998 m. Ministro Pirmininko patarėjas užsienio politikos klausimais.
1999 m. atsistatydinus tuometiniam Ministrui Pirmininkui, tapo Vyriausybės kancleriu.
2000–2003 m. Europos komiteto prie LRV generalinis direktorius.
2001-2004 m. vyriausiasis derybininkas derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.
2004 m. paskirtas LRV kanclerio pavaduotoju ES reikalams.
2004–2014 m. LR Seimo narys, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komiteto narys, NATO parlamentinės asamblėjos narys (2010-2012 m. vicepirmininkas), 2013 m. LR Seimo vicepirmininkas, atsakingas už Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, Seimo diskusijų forumo „Europos Klubas" iniciatorius ir vadovas.
2004 m. kandidatas į LR Respublikos Prezidentus. Užėmė trečią vietą, surinkęs 18,71 proc.
2004–2006 m. Liberalų ir centro sąjungos narys, Seimo Liberalų frakcijos narys
2006–2008 m. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Nuo 2014 m. Europos Parlamento narys, priklauso “Atnaujinkime Europą“ (buv. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE), 2014-2016 m. vicepirmininkas) frakcijai.
2014-2019 m. kadencijos metu buvo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio narys, Delegacijos ryšiams su Afganistanu pirmininkas. Taip pat pavaduojantis narys Regioninės plėtros komitete, Delegacijos EURONEST parlamentinėje asamblėjoje ir Delegacijos ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komitete. Neformalios Europietiškos Ukrainos draugų grupės pirmininkas, Gyvūnų gerovės intergrupės vicepirmininkas.
2019-2024 m. kadencijoje pilnateisis narys Užsienio reikalų komitete (AFET) ir Saugumo ir gynybos pakomitetyje, pavaduojantis narys Transporto ir turizmo komitete (TRAN) bei Žmogaus teisių pakomitetyje. Narys šiose Europos Parlamento delegacijose: ES-Ukrainos parlamentinis asociacijos komitetas, Delegacija ryšiams su Afganistanu, Delegacija EURONEST parlamentinėje asamblėjoje, Delegacija ryšiams su NATO parlamentine asamblėja. Pavaduojantis narys EP delegacijoje ryšiams su Baltarusija.
Nuo 2018 m. Europos demokratijos patikos fondo (angl. European endowment for democracy) valdybos narys.
Šeima, visuomeninė veikla ir pomėgiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dar besimokydamas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete susipažino su būsimąja žmona Gintare, su kuria mokėsi tame pačiame kurse. Pora turi du sūnus: Vainių ir Vytenį.
Gyvūnų gerovės politikos šalininkas – dar dirbdamas Seime buvo inicijavęs visuomeninį judėjimą „Žmonės už gyvūnus“, organizuoja įvairius renginius šia tema. Namuose augina du šunis.
Lietuvoje organizuoja ir globoja renginius ir diskusijas apie Europos Sąjungą.
Iki šiol dalyvauja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Alumni draugijos veikloje, yra šios draugijos Tarybos pirmininkas.
Leidiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2007 m. „The Accession Story – The EU from Fifteen to Twenty-five Countries“
- 2005 m. „Lithuania’s Road to the European Union: Unification of Europe and Lithuania’s EU Accession Negotiation“ (Vilnius: Eugrimas, 2005)
- 1991 m. „Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas“ (Vilnius: Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos komersantas, 1991)
- 1990 m. „Rinkos ekonomika ir valstybės reguliavimas“ (Vilnius: Balticum, 1990)
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1998 m. Suomijos valstybinis apdovanojimas
- 2003 m. Prancūzijos valstybinis apdovanojimas
- 2004 m. Medalis Lietuvos narystei ES ir NATO paminėti
- 2013 m. Gruzijos garbės ordinas
- 2014 m. Gyvybės apdovanojimas už iniciatyvą „Parlamentarai už laisvę“ už solidarumą bei moralinę paramą politiniams kaliniams ir jų artimiesiems Baltarusijoje
- 2015 m. Vladimiro Didžiojo II laipsnio ordinas už nuopelnus plėtojant ES ir Ukrainos santykius
- 2018 m. “Metų europarlamentaro“ apdovanojimas Užsienio reikalų srityje
- 2022 m. Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio antrojo laipsnio ordinas už nuopelnus Ukrainai.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus internetinė svetainė
- Petro Auštrevičiaus puslapis oficialioje Europos Parlamento svetainėje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: - |
Lietuvos Respublikos ambasadorius Suomijos Respublikoje 1994–1997 m. |
Po to: Neris Germanas |
Partijos politinės pareigos | ||
Prieš tai: - |
LRLS pirmininkas 2006–2008 m. |
Po to: Eligijus Masiulis |