Pereiti prie turinio

Pano labirintas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pano labirintas

PavadinimasEl laberinto del fauno
Kilmės šalisIspanija, Meksika
RežisieriusGuillermo del Toro
Prodiuseris (-iai)Alfonso Cuarón
Guillermo del Toro
Scenaristas (-ai)Guillermo del Toro
VaidinaIvana Baquero
Doug Jones
Sergi López
Metai2006
ŽanrasFantastinis
Trukmė112 min.
KalbaIspanų
PlatintojasPicturehouse (JAV)
Biudžetas19 mln. JAV dol.[1]
IMDb įrašas

Pano labirintas (isp. El laberinto del fauno) – 2006 m. tamsiosios maginės fantastikos siaubo filmas,[2][3][4][5] kurio scenarijaus autorius, režisierius ir vienas iš prodiuserių Guillermo del Toro. Tai bendros meksikiečių ir ispanų gamybos filmas ispanų kalba.

Filme vaizduojami du pasauliai – realus, Ispanija pilietinio karo pabaigoje, ir fantastinis, fėjų bei burtų pasaulis, regimas pagrindinės filmo veikėjos – dvylikametės mergaitės.

Filmo pavadinime originalo kalba El laberinto del fauno minimas Faunas iš romėnų mitologijos; lietuviškame pavadinime (kaip ir angliškame) vietoje fauno minimas jį primenantis senovės graikų dievas Panas.

Siužetas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Įžanginiame prologe papasakojama apie Princesę Moaną, požemio karalystės karaliaus dukterį. Princesė susidomėjo pasauliu viršuje ir vieną dieną pabėgo į paviršių, kur saulės ryškumas ištrynė jai atmintį. Princesė Moana paklydusi paviršiuje galiausiai mirė, savo karalystėje sukeldama sumaištį. Tačiau karalius tikėjo, kad vieną dieną jos dvasia sugrįš, net jei ir reinkarnavusi kitame pavidale.

Pasakojimas peršoka į po karinę 1944 metų Ispaniją, Francisco Franco atėjus į valdžia. Ofelija (Ivana Baquero), jauna mergaitė mėgstanti skaityti pasakas, keliauja su savo besilaukiančia mama Karmen (Ariadna Gil) susitikti su kapitonu Vidaliu (Sergi Lopez), naujuoju Ofelijos patėviu. Vidalis yra brutalus ir atsidavęs fašistams karininkas, dislokuotas ties vienu provincijos malūnu, kur jam yra liepta surasti ir eliminuoti priešiškus respublikonų partizanus.

Keliautojams trumpam stabtelėjus, Ofelija aptinka didelį vabzdį maldininką primenantį padarą, kurį ji palaiko fėja. Padaras atseka šeimą į jų naujuosius namus, kur jis nuveda Ofeliją į senovišką labirintą. Tačiau nespėjusi įeiti į labirintą Ofelija yra sustabdoma Mersedesos (Maribel Verdú), vienos iš Vidalio tarnaičių ir kartu slaptos sukilėlių, kuriems vadovauja jos brolis Pedro, informatorės.

Faunas duoda Ofelijai Kryžkelių Knygą, kurioje paaiškinamos jos užduotys.

Naktį šis padaras aplanko Ofeliją miegamajame, kuriame transformuojasi į fėjos pavidalą ir nuveda ją per labirintą į nedidelę aikštelę, iš kurios į angą žemėje eina laiptai. Uoloje apačioje Ofelija sutinka fauną (Doug Jones), kuris atpažįstą ją kaip seniai dingusią Princesę Moaną ir liepia jai įvykdyti tris užduotis iki mėnulio pilnaties, kad įsitikintų, jog jos „esencija nėra sugadinta“.

„Baltasis Žmogus“ pabunda ir apžiūrinėja savo aplinką.

Ofelija lengvai įvykdo pirmąją užduotį – gauna raktą iš milžiniškos rupūžės pilvo – tačiau ji jaudinasi dėl savo mamos, kurios nėštumas yra sunkus ir padėtis tik blogėja. Faunas duoda Ofelijai mandragoros šaknį, kuri iškart pagydo jos motiną. Ofelija sugeba įvykdyti ir antrąją užduotį – paima puošnų durklą iš žmogėdros „Baltojo Žmogaus“ kambario – bet dėl jos žūna dvi fauno fėjos. Įniršęs faunas pradingsta, pareikšdamas, kad ji niekada jo nebepamatys ir negrįš į savo karalystę.

Tuo tarpu Vidalis žiauriai nukankina sugautą partizaną ir nušauna pastarąjį (jo paties prašymu) iš gailesčio numarinusį gydytoją Fereiro. Taip pat Vidalis pagauna Ofeliją besirūpinančią mandragoros šaknimi, o Karmen, norėdama įrodyti dukteriai, kad magija neegzistuoja, įmeta šaknį į židinį. Jai tučtuojau atsinaujina skausmai ir po kiek laiko ji miršta gimdydama sūnų.

Vidalis supranta, kad Mersedesa prijaučia sukilėliams ir pagauna ją bei Ofeliją, kai šios mėgina pabėgti. Ofelija yra užrakinama savo miegamajame, o Mersedesa paruošiama kankinimams; tačiau ji sugeba išsilaisvinti ir sužaloti Vidalį bei pabėgti į miškus, kuriuose Pedro su savo pajėgomis ją išgelbėja.

Faunas vis dėlto sugrįžta pas Ofeliją ir suteikia jai galimybę įvykdyti paskutinę užduotį – atnešti į labirintą savo brolį. Ofelija sugeba pasiimti kūdikį įbėrusi migdomųjų į Vidalio gėrimą ir prasidėjus sukilėlių puolimui. Vidalis, nors ir šlitinėdamas, vis tiek vejasi ją per labirintą.

Ofelijai pasiekus kiaurymę faunas pareikalauja pralieti jos brolio kraują, kad atsidarytų vartai į požeminį pasaulį. Ofelija atsisako žaloti savo brolį, ir faunas pradingsta, pripažindamas jos sprendimą. Tada atbėgęs Vidalis, kuris pamato Ofeliją šnekantis su tuščia vieta, atima iš jos kūdikį ir iššauna jai į pilvą. Tačiau jį patį, išėjusį iš labirinto, pasitinka partizanai ir nušauna Pedro.

Mersedesai įėjus į labirintą ir gedint ties Ofelijos kūnu, filmas peršoka į požeminį pasaulį, kuriame Ofelija yra sveikinama karaliaus ir karalienės. Ji sužino, kad praliejusi savo pačios kraują vietoje brolio, ji įrodė esanti tikroji Princesė Moana. Epiloge sakoma, kad Ofelija valdė karalystę dar daugelį amžių, buvo garbinama jos žmonių ir paliko savo gyvenimo Žemėje pėdsakus, matomus tik tiems, kurie žino kur žiūrėti. Pabaiga yra apgalvotai palikta dviprasmiška ir nepaaiškinanti ar fantastinis pasaulis yra „tikras“, ar egzistuoja tik Ofelijos vaizduotėje. Tačiau režisierius del Toro yra pasakęs, kad jis tiki pirmuoju paaiškinimu, ir keletas detalių filme pagrindžia šį požiūrį.

Vaidmenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ivana Baquero su vienu iš magiškų veikėjų
  • Ivana Baquero – Ofelia: Del Toro yra pasakęs, kad vienuolikmetę Ispanijos aktorę jis surado visiškai atsitiktinai. „Iš pradžių mano aprašyta veikėja buvo jaunesnė, maždaug 8 ar 9 [metų amžiaus], bet atsirado Ivana ir ji buvo truputį vyresnė už veikėją bei su banguotais plaukais, kurių aš niekada neįsivaizdavau. Bet man patiko jos pirmasis skaitymas, mano žmona verkė ir operatorė verkė po jos skaitymo ir aš lengvai supratau, kad Ivana buvo geriausia aktorė iš pasirodžiusių, tačiau aš žinojau, kad turėsiu pakeisti scenarijų prisiderindamas prie jos amžiaus.“[6] Baquero sako, kad del Toro siuntė jai daugybę komiksų ir pasakų, kad padėtų jai „daugiau įsijausti į Ofelijos aplinką ir jos jausmus.“ Ji sako, kad ji laikė filmą „nuostabiu“, ir kad „Tuo pačiu metu jis gali suteikti skausmą, liūdesį ir baimę bei laimę.“[3]
  • Doug Jones – faunas ir Baltasis žmogus: Jones jau anksčiau yra dirbęs su del Toro filmuose „Mimic“ ir „Pragaro vaikis“, jis sako, kad režisierius atsiuntė jam elektroninį laišką, kuriame rašė, kad „tu privalai būti šiame filme. Niekas kitas nesuvaidins šios dalies išskyrus tave“. Jones perskaitė anglišką scenarijaus vertimą ir juo susidomėjo, tačiau tada jis sužinojo, kad filmas bus ispanų kalba, kuria jis nekalbėjo. Jones sako, kad jis buvo „išsigandęs“, ir del Toro pasiūlė jo tekstą vėliau įgarsinti dubliuojant kitam aktoriui, arba išmokti ispanų kalbą fonetiškai, bet Jones atmetė abi idėjas labiau norėdamas išmokti tekstą pats. Jis pasakė, kad „Aš tikrai, tikrai energingai ėmiausi mokytis žodis po žodžio ir išmokau tarimą pusiau teisingai dar prieš eidamas filmuotis“, per dieną žodžių mokymuisi panaudodamas tas penkias valandas, kurių metu jam dėdavo kostiumą ir grimą.[7] Del Toro vėliau nusprendė vis tiek įgarsinti Jones su „autoritetingo teatro aktoriaus“ balsu, bet Jones pastangos nebuvo bevaisės, nes įgarsinantis aktorius galėjo lengvai pritaikyti savo tekstą prie Jones burnos judesių.[8]
  • Sergi Lopez – Kapitonas Vidal: Del Toro sutiko López Barselonoje, iki filmavimo pradžios likus pusantrų metų ir paprašė jo vaidinti Vidalį. Lopez prisimina, kad „ Dvi su puse valandos jis pasakojo man apie filmą su visomis detalėmis, tai buvo neįtikima, ir kai jam baigus aš paklausiau, „Ar turi scenarijų?“, jis atsakė, „Ne, nieko dar nėra parašyta.““. Lopez sutiko vaidinti filme ir po metų gavo scenarijų; jis sako, kad „jis buvo tiksliai toks pat, tai buvo neįtikima. Savo mažoje galvoje jis turėjo visą istoriją su daugybe smulkių detalių, daugybe veikėjų, kai dabar pažiūri į filmą, jis yra tiksliai toks, koks buvo jo galvoje. „[9] Ispanijoje Lopez buvo laikomas melodramų ir komedijų aktoriumi, todėl prodiuseriai sakė del Toro „Tau reikėtų būti labai atsargiam, nes tu nežinai apie šiuos dalykus, kadangi tu meksikietis, bet šis vaikinas nesugebės suvaidinti“; del Toro atsakė “Na, yra ne tai, kad aš nežinau, bet tai, kad man nerūpi. „[10]
  • Ariadna Gil – Carmen
  • Maribel Verdu – Mercedes: Kaip ir López, Verdú buvo parinkta ne tipiniam savo vaidmeniui; paprastai vaidinančią sekso dievaites, del Toro pasirinko ją vaidinti gailestingą revoliucionierę, nes jis „pamatė liūdesį joje…jis galvojo [ji] būtų tobula vaidmeniui“.
  • Alex Angulo – Daktaras Ferreiro
  • Roger Casamajor – Pedro
  • César Vea – Serrano

Reakcija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas sulaukė visuotinio kritikų pripažinimo, 96 procentų įvertinimo svetainėje Rotten Tomatoes[11] ir 98 procentų įvertinimo iš Metacritic.[12] Mark Kermode laikraštyje „The Observer“, pavadino „Pano labirintą“ geriausiu 2006 metų filmu, aprašydamas jį, „epiška, poetinė vizija, kurioje žiauri karo realybė supriešinama ir atspindima nusileidimu į požemio pasaulį, apgyvendintą bauginančiai nuostabių pabaisų“.[13] Jim’ui Emerson’ui filmas buvo „tiek siaubingas ir žiaurus, kiek jis yra kerintis ir užburiantis“.[14] Kanų filmų festivalyje filmas sulaukė 22 minučių atsistojusios salės ovacijų.[15]

Įtaka

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Del Toro yra pasakęs, kad šis filmas savo tematika yra tampriai susijęs su ankstesniu jo filmu „The Devil’s Backbone“ ir gali būti laikomas neoficialiu jo tęsiniu.[16] 2004 metais del Toro pasakė: „Panas yra originalus pasakojimas. Kai kurie iš mano mėgstamiausių rašytojų (Borges, Blackwood, Machen, Dunsany) yra tyrinėję dievo Pano pavidalą ir labirinto simbolį. Šie dalykai mane nepaprastai domina ir aš bandau juos sumaišyti ir su jais pažaisti.“ Tačiau 2007 metais del Toro pripažino, kad yra daug panašumų tarp jo filmo ir C. S. Lewis „Narnijos kronikų“, kadangi abiejuose yra panašaus amžiaus pagrindiniai veikėjai, mitiniai padarai (ypač faunai), bei „nepaklusnumo ir pasirinkimo“ tema. Del Toro sako: „Tai yra mano tos visatos versija, ne tik 'Narnijos', bet visos vaikų literatūros visatos“.[17] Kai kurie darbai iš kurių jis sėmėsi įkvėpimo yra Jorge Luis Borges „Labirintai“, Arthur Machen „Didysis dievas Panas“ ir „Baltieji žmonės“, lordo Dunsany „Pano palaiminimas“, Algernon Blackwood „Pano sodas“ ir Francisco Goya darbai.[18]

Palyginimai su kitais filmais

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be „Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“, „Pano labirintas“ taip pat yra lyginamas su tokiais filmais kaip Hayao Miyazaki „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ ir Jim Henson „Labirintas“.[19] Del Toro pats yra pastebėjęs panašumų su „The Spirit of the Beehive“.[20]

Garso takelis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pano labirintas
Pano labirintas viršelis
Javier Navarrete filmo muzika
Išleistas 2006 m. gruodžio 19 d.
Žanras garso takelis
Įrašų kompanija Milan Entertainment
Prodiuseris Emmanuel Chamboredon
Ian P. Hierons
Apžvalgos

Filmo kompozitorius Javier Navarrete sukūrė visą garso takelį remdamasis paprastos lopšinės melodija, girdima filme. Del Toro reikalavo, kad visa Navarrete sukurta muzika, kurios didelė dalis nepateko į filmą, būtų įtraukta į albumą.[21]

Kūrinių sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nr. Pavadinimas Trukmė
1. „Seniai, seniai (Hace Mucho, Mucho Tiempo)“   2:14
2. „Labirintas (El Laberinto)“   4:07
3. „Rožė, drakonas (La Rosa y el Dragon)“   3:36
4. „Fėja ir labirintas (El Hada y el Laberinto)“   3:36
5. „Trys išbandymai (Las Tres Pruebas)“   2:06
6. „Mirštantis medis ir rupūžė (El Arbol Que Muere y el Sapo)“   7:12
7. „Partizanai (Guerrilleros)“   2:06
8. „Kraujo knyga (El Libro de Sangre)“   3:47
9. „Mersedesos lopšinė (Nana de Mercedes)“   1:39
10. „Prieglobstis (El Refugio)“   1:32
11. „Ne žmogus (El Que No Es Humano)“   5:55
12. „Upė (El Rio)“   2:50
13. „Pasaka (Un Cuento)“   1:55
14. „Gilus miškas (Bosque Profundo)“   5:48
15. „Mandragoros valsas (Vals de La Mandragora)“   3:42
16. „Laidotuvės (El Funeral)“   2:45
17. „Mersedesa (Mercedes)“   5:37
18. „Panas ir mėnulio pilnatis (La Luna Llena y el Fauno)“   5:08
19. „Ofelija (Ofelia)“   2:19
20. „Princesė (Una Princesa)“   4:03
21. „Pano labirinto lopšinė (Nana del Laberinto del Fauno)“   1:47

Apdovanojimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laimėjimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oskarai (Akademijos apdovanojimai)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Geriausia kinematografija
  • Geriausias grimas
  • Geriausia meno režisūra

Britų kinų ir televizijos menų akademija (BAFTA)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Geriausias filmas užsienio kalba
  • Geriausi kostiumai
  • Grimas ir plaukai

„Goja apdovanojimai“ (Sausio 28 d., Madridas, Ispanija)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Geriausia kinematografija (Mejor Fotografía)
  • Geriausias montažas (Mejor Montaje)
  • Geriausias frimas ir/ar šukuosenos (Mejor Maquillaje y/o Peluquería)
  • Geriausia nauja aktorė (Mejor Actriz Revelación) Ivana Baquero
  • Geriausias originalus scenarijus (Mejor Guión Original)
  • Geriausias garsas (Mejor Sonido)
  • Geriausi specialieji efektai (Mejores Efectos Especiales)

Kiti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Geriausias stebuklinės fantastikos filmas iš „Production Design“ apdovanojimų
  • Geriausias metų filmas iš „Nacionalinės filmų kritikų draugijos“
  • Geriausias filmas užsienio kalba iš „San Francisko filmų kritikų grupės“
  • Geriausias filmas užsienio kalba iš „Vašingtono (D.C.) filmų kritikų asociacijos“ 2006 metų apdovanojimų
  • Geriausias filmas užsienio kalba iš „Pietryčių filmų kritikų asociacijos“
  • Geriausias filmas užsienio kalba ir geriausia kinematografija iš „Floridos filmų kritikų grupės“
  • Geriausias filmas užsienio kalba ir geriausias originalus scenarijus iš „Online Film Critics Society“
  • Geriausias filmas užsienio kalba ir geriausia kinematografija iš „Bostono filmų kritikų draugjos“
  • Geriausia kinematografija iš „Niujorko filmų kritikų grupės“
  • Geriausia kinematografija iš „Camerimage Auksinės rupūžės apdovanojimų“ 2006 metais
  • Geriausias kino dailė iš „Los Andželo filmų kritikų asociacijos“
  • Kino filmas, animuota ar maišyta terpė iš „Satellite Awards“

Nominacijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auksinis gaublys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Nominuotas geriausiam užsienio filmui

BAFTA

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Geriausias originalus scenarijus
  • Geriausia kinematografija
  • Geriausia kino dailė
  • Geriausias garsas
  • Specialiųjų efektų pasiekimai

Akademijos apdovanojimų nominacijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Geriausias filmas užsienio kalba
  • Geriausias originalus scenarijus
  • Geriausia filmo muzika

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Pan's Labyrinth (2006) - Box Office Mojo“. boxofficemojo.com. Suarchyvuota iš originalo 2017-09-16. Nuoroda tikrinta 2018-04-06.
  2. ↑ Shafer, Craig (2007-01-18). „Amazing journey: Fantasy both frightening and beautiful lurks in this award-winning labyrinth“. The New Times SLO. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-22. Nuoroda tikrinta 2007-01-24.
  3. ↑ 3,0 3,1 Spelling, Ian (25 gruodžio 2006). „Guillermo Del Toro and Ivana Baquero escape from a civil war into the fairytale land of Pan's Labyrinth“. Science Fiction Weekly. Suarchyvuotas originalas 2008-06-09. Nuoroda tikrinta 2007-01-27.
  4. ↑ Housman, Andrew (2022-07-22). „Pan's Labyrinth: The Real Meaning Of Guillermo Del Toro's Dark Fairytale“. ScreenRant. Nuoroda tikrinta 2022-12-24.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  5. ↑ Thompson, Catherine (2015-10-15). „Pan's Labyrinth (2006): A Perfect Blend of Horror and Fantasy“. Methods Unsound. Suarchyvuotas originalas 2022-12-24. Nuoroda tikrinta 2022-12-24.
  6. ↑ Fischer, Paul (2006-09-26). „Išskirtinis interviu: Guillermo del Toro „Pano labirintas““. Dark Horizons. Suarchyvuotas originalas 2009-07-05. Nuoroda tikrinta 2007-01-28.
  7. ↑ Topel, Fred (2006-12-27). „Doug Jones En Espanol“. CanMag. Suarchyvuotas originalas 2011-03-16. Nuoroda tikrinta 2007-01-27.
  8. ↑ Eisner, Ken (2007-01-11). „Labyrinth’s faun unmasked“. straight.com. Nuoroda tikrinta 2007-01-28.
  9. ↑ Topel, Fred (2007-01-02). „Sergi Lopez apie Pan's Labyrinth“. CanMag. Suarchyvuotas originalas 2007-01-24. Nuoroda tikrinta 2007-01-27.
  10. ↑ Stone, Sasha (2007-01-11). „Pano labirintas: Pasakojimas, kuriam reikėjo Guillermo Del Toro“. oscarwatch.com. Suarchyvuotas originalas 2008-01-26. Nuoroda tikrinta 2007-01-27.
  11. ↑ „Pano labirintas“. Rotten Tomatoes. Nuoroda tikrinta 2007-01-24.
  12. ↑ „Pano labirintas (2006)“. Metacritic. Suarchyvuotas originalas 2007-02-21. Nuoroda tikrinta 2007-01-24.
  13. ↑ Kermode, Mark (2006-11-05). „Skausmas neturėtų būti ieškomas – bet jis ir niekada neturėtų būti vengiamas“. The Observer. Nuoroda tikrinta 2007-01-25.
  14. ↑ Emerson, Jim (2006-12-29). „Pano labirintas“. Chicago Sun-Times. Suarchyvuotas originalas 2007-01-22. Nuoroda tikrinta 2007-01-25.
  15. ↑ Rodriguez, Rene (2007-01-16). „Režisierius neprileidžia Holivudo prie „Pano labirinto““. The Miami Herald. Nuoroda tikrinta 2007-01-25.
  16. ↑ Pano labirintas 2006 metų Kanų filmų festivalyje
  17. ↑ „Režisierius sukuria baisią pasaką“. CNN. 2007-01-03. Suarchyvuotas originalas 2007-01-28. Nuoroda tikrinta 2007-01-28.
  18. ↑ Del Toro pranešimų lenta Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ „Filmo Pano labyrintas apžvalga“. Nuoroda tikrinta 2007-01-24.
  20. ↑ „Outside The Frame: Guillermo Del Toro interviu, 1 dalis“. ThePhoenix.com. 2007-01-11. Suarchyvuotas originalas 2008-01-19. Nuoroda tikrinta 2007-01-28.
  21. ↑ „Pano labyrinto garso takelio apžvalga“. Allmusic.com. Nuoroda tikrinta 2007-02-04.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pano_labirintas&oldid=7394391"