Panevėžio vyskupija
Panevėžio vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų. Sudaryta 1926 m.
Vyskupijos dekanatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Anykščių dekanatas;
- Biržų dekanatas;
- Kupiškio dekanatas;
- Panevėžio dekanatas;
- Panevėžio-Krekenavos dekanatas;
- Pasvalio dekanatas;
- Rokiškio dekanatas;
- Utenos dekanatas;
- Zarasų dekanatas.
Vyskupijos istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didesnė Panevėžio vyskupijos teritorijos dalis iki 1849 m. priklausė Vilniaus vyskupijai, o 12 jos parapijų – Žemaičių vyskupijai.
1920 m. Žemaičių vyskupijos Zarasų dekanato 13 bažnyčių pateko į Lenkijos kariuomenės kontroliuojamą teritoriją. Jos 1925 m. priskirtos prie Vilniaus arkivyskupijos.
1926 m. iš Žemaičių vyskupijos šiaurės rytų dalies sudaryta Panevėžio vyskupija. Jai priklausė šie dekanatai: Anykščių (išskyrus Kurklių ir Balninkų parapijas), Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Raguvos, Rokiškio, Šeduvos (be Radviliškio ir Šiaulėnų parapijų su Polekėlės filija), Utenos (be Suginčių filijos) ir Zarasų. Atiteko 69 parapinės, 4 rektoratų bažnyčios ir 41 filija. Statoma Kristaus Karaliaus bažnyčia pertvarkyta į Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą. Pirmasis vyskupas – Kazimieras Paltarokas. 1926 m. jam nupirktas medinis dviejų aukštų namas.
1927 m. sudaryta kapitula iš 4 prelatų ir 4 kanauninkų.
1927 m. pradėta kaupti Panevėžio vyskupijos centrinė biblioteka, įsikūrusi kurijos patalpose.
Panevėžio katalikų veikimo centras (KVC) leido laikraščius: „Panevėžio balsą“ (1924–1935; KVC perėmė 1928 m.) ir „Panevėžio garsą" (1935–1940). 1930 m. Panevėžio KVC įsigijo spaustuvę.
1928 m. birželio 17 – 1928 m. birželio 18 d. Panevėžyje įvyko vyskupijos jaunimo eucharistinis kongresas.
1936 m. sausio 2 d. – 1936 m. sausio 6 d. sušauktas vyskupijos sinodas.
1939 m. buvo statoma kunigų seminarija, tačiau darbus sutrukdė karas.
1939 m. vyskupijoje buvo 90 parapinių, 15 rektoratų bažnyčių, 28 filijos, 230 kunigų.
1940 m. okupacinė valdžia nusavino vyskupų namus.
1941 m. suimtas ir nebegrįžo Panevėžio katedros vikaras Vladas Didžiokas, Vyžuonų klebonas Aleksandras Mileika. 1941 m. birželio 24 d. raudonarmiečiai išsivežė Zarasų kleboną Stasį Baltrimą (dingo be žinios), 26 d. nužudytas Rokiškio altarista Benediktas Šveikauskas. Pokario metais politiniais motyvais suimta daugiau kaip 50 kunigų, 7 iš jų iš bausmės atlikimo vietų nebegrįžo. Panevėžio vyskupijos vyskupai Kazimieras Paltarokas ir Julijonas Steponavičius buvo ir Vilniaus arkivyskupijos administratoriai.
1992 m. pabaigoje vyskupijoje buvo 122 bažnyčios, tačiau 44 iš jų buvo aptarnaujamos iš kitų parapijų atvykstančių kunigų.
Vyskupijos vyskupai ir administratoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazimieras Paltarokas 1926–1957 (mirė 1958 m. sausio 3 d.);
- Julijonas Steponavičius 1958–1960 (nuo 1955 m. pavyskupis; nušalintas 1961 m. sausio 24 d., ištremtas į Žagarę);
- Administratorius kanauninkas Povilas Šidlauskas 1961;
- Administratorius kanauninkas Povilas Bakšys 1962–1969 (iš Vievio);
- Romualdas Krikščiūnas 1969–1983 (konsekruotas 1969 m. gruodžio 21 d.);
- Liudvikas Povilonis 1983–1984;
- Administratorius prel. Kazimieras Dulksnys 1984–1989;
- Juozas Preikšas 1989-2002 (konsekruotas 1984 m. gruodžio 2 d.);
- Jonas Kauneckas 2002-2013;
- Lionginas Virbalas SJ 2013-2015;
- Genadijus Linas Vodopjanovas OFM nuo 2016 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. – V.: Pradai, 1993.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||||