Odžibviai

Odžibviai

Gyventojų skaičius	334 210
Populiacija šalyse	Kanada: 163 470 Jungtinės Amerikos Valstijos: 170 740
Kalba (-os)	odžibvių, anglų, prancūzų
Vėliava
Religijos	krikščionybė (katalikybė, metodizmas), tradicinė tikyba
Giminingos etninės grupės	kiti algonkinai: otavai, potavatomiai, kri

Vikiteka:	Odžibviai

Odžibviai (Ojibwe, Ojibwa), taip pat čipevai (Chippewa), anišinapiai (Anishinaabe, dgs. Anishinaabeg/ᐊᓂᔑᓈᐯᒃ) – indėnų algonkinų tauta, gyvenanti Kanadoje (Manitoboje ir Ontarijuje) bei JAV (Minesotoje, Mičigane, Viskonsine, Montanoje, Šiaurės Dakotoje). Populiacija – apie 330 tūkst. žmonių. Tai viena skaitlingiausių JAV ir Kanados indėnų tautų. Vartoja odžibvių kalbą (algonkinų šeima), taip pat anglų, prancūzų kalbas. Dauguma tikinčiųjų – krikščionys (katalikai ir protestantai-metodistai), yra tradicinės tikybos (Midewiwin) sekėjų.

Skirstomi į šias pagrindines grupes:

šiaurės odžibviai (į Hasono ir Džeimso įlankas įtekančių upių aukštupių baseinuose)
sotai (saulteaux – 'slenksčių žmonės'; į pietus ir rytus nuo Vinipego ežero iki Miškų ežero)
pietryčių odžibviai (Hurono ežero šiauriniame ir rytiniame krantuose bei į rytus nuo Mičigano ežero)
pietvakarių odžibviai (prie pietinių Aukštutinio ežero krantų)

Tradicinė kultūra panaši į kitų poarkčio bei šiaurės rytų indėnų. Tradiciškai vertėsi medžiokle, žvejyba, rankiojimu. Pietvakarių odžibviai ir sotai teberankioja laukinius ryžius, klevų sulą. XVII–XVIII a. įsitraukė į prekybą žvėrių kailiais, tai tapo pagrindine odžibvių ūkio šaka. Dabar dalis odžibvių ūkininkauja, kiti dirba samdomus darbus ūkiuose, miškų kirtavietėse, rūdynuose, paslaugų bare, daug išvykę į miestus (ypač Mineapolį). Tradicinę medžioklę ir rankiojimą išlaikę šiaurės odžibviai.

XIX a. sudarytos rezervacijos, o XX a. pradėjo gyventi sėsliai.

Keletas mažųjų giminingų šeimų sudarydavo bendruomenę iš 20–50 žmonių, kuriai vadovaudavo vadas. Santuoka neolokalinė, buvo paprotys už nuotaką atidirbti. Skirstėsi į totemines gimines (išskyrus šiaurės odžibvius). Pietvakarių odžibviai ir sotai iki XX a. 8-ojo dešimtmečio išlaikė gimininę egzogamiją. Šiaurės odžibvių didžiosios šeimos jungdavosi į pusiau sėslias medžiotojų bendruomenes, kurioms vadovavo seniūnai. Būta daugpatystės, levirato, sororato, santuokų tarp pusbrolių ir pusseserių. Miestuose gyvenantys odžibviai dažnai prisideda prie talkų savo gimtosiose rezervacijose.

Nuo XX a. 6–7 dešimtmečių pradėjo kurtis rezervacijų savivaldos institucijos.

Tradicinei tikybai būdingas totemizmas, šamanizmas, tikėjimas dvasiomis-globėjomis, aukščiausiuoju Dievu Kiči-Manitu. Išlikę mitai apie kultūrinį didvyrį Nanabožą ir kanibalą Vindigą. Būta slaptųjų žynių draugijų. Odžibviai išlaikę dalį tradicinių apeigų (būgno šokį), liaudies mediciną, žaidimus, amatus, meną.^[1]